Ką atsakytų gydytojas odontologas, jeigu jo paklaustume, kaip ima keistis žmogaus organizmas netekus dantų? Greičiausiai imtų vardinti šiuos dalykus: tirpsta žandikaulio kaulas, gretimi dantys krypsta į atsiradusius tarpus, keičiasi veido bruožai, ryškėja raukšlės. Tačiau medikai ir žinovai: tiek Visagine veikiančios ignaliniečių pamėgtos odontologijos klinikos VISTOMA gydytojas Oleksandras Kuzmenko, tiek laikraščio MI priedo „Sveikata“ konsultantas šeimos gydytojas Artūras Jasiulis, tiek dantų implantologijos lyderį Straumann atstovaujančios UAB „Medgrupės“ generalinis direktorius Šarūnas Perminas – įsitikinę, kad tai būtų tik ledkalnio viršūnė. Kartu su prarastais dantimis, problemos atsiranda ne tik burnoje, bet ir kitose kūno vietose ar net… galvoje.

Kenčia imunitetas

„Šnekos, kad bedančiai neatsimena, kada paskutinį kartą atsikando obuolio ar kepsnio, tikrai ne iš piršto laužtos. Jeigu burnoje bėgant metams lieka vis mažiau ir mažiau dantų, sunkiau ir maitintis. Tenka įsigyti maisto trintuvą ir vakarienę atiduoti ne priešams, o tiems, iš kurių ligos ar kitos bėdos dantų dar neatėmė.

Nemalonių pokyčių tik iš daugėja: iš pradžių tampa sunkiau kramtyti, tad tenka atsisakyti kai kurių maisto produktų – vaisių, riešutų, daržovių, taip pat kieto, kepto ar traškaus maisto. Nurėžus nemenką mitybos raciono dalį, žmogus ne tik nebegali restorane ar svečiuose pasimėgauti trokštamu patiekalu, bet ir nebegauna visų reikiamų maisto medžiagų. Dėl šios priežasties daugumos ar visų dantų neturintys žmonės kenčia dėl mikroelementų bei vitaminų stygiaus, dažniau serga peršalimo ligomis ir kenčia dėl kitų smulkių negalavimų. Taigi, ar netekus dantų pamažu netenkama ir imuniteto? Tikrai taip“, – patikino Ignalinos sveikatos centro šeimos gydytojas A. Jasiulis. 

Užvaldo depresyvios nuotaikos 

Kartais išgyventi sudėtingus ar liūdesio kupinus gyvenimo periodus – visiškai normalu. Tačiau kai dėl akivaizdaus savo išvaizdos trūkumo negali kartu su artimaisiais juoktis, šypsotis ar net nepajėgi susirasti darbo, niūri nuotaika apninka žymiai dažniau.

„Tiesa skaudi: fiziniai kūno pokyčiai paliečia ir mūsų psichiką. Dėl atstumiančio vaizdo veidrodyje bei kitų nepatogumų, kurie ištinka praradus dantis, žmones kartais netgi užgula menkavertiškumas, kiekviename žingsnyje koją kišantis nepasitikėjimas savimi ir depresyvios nuotaikos. Netekus šypsenos, kuri yra kone svarbiausia žmogaus veido detalė, savo išvaizdai imama jausti nemeilė ar net neapykanta. Prarasti dantys, priešingai nei netobulas kūno linkis yra visuomet pastebimi ir jų negalima užmaskuoti drabužiais. Todėl bedančiai dažnai ima vengti bendravimo su naujais žmonėmis, atsiriboja nuo artimųjų ir užsisklendžia savyje vien tik tam, kad niekas pirštais nebadytų į išvaizdos trūkumą. Jeigu dantų praradimą išgyvenęs žmogus yra itin jautrus, jam netgi gali prasidėti depresija.