Skip to content

Ignalina sulaukė rekordinio skaičiaus lankytojų

Lina RAGINYTĖ

Turistų pamėgta Ignalina vasaros sezono metu sulaukė rekordinio skaičiaus lankytojų. Lapkričio pradžia žymi ir vasaros sezono pabaigą, mat iki šiol bent savaitgaliais budėję daugumos lankomų objektų administratoriai nebedirbs. Bus priimamos atskiros lankytojų grupės tik pagal išankstinę registraciją. Visą šiltąjį metų laiką Ignalina buvo svetingai atvėrusi duris ja susidomėjusiems. Be gausybės įvairių renginių ir festivalių dalyvių, čia lankėsi pulkai turistų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Apie pokyčius ir tendencijas turizmo sektoriuje kalbėjomės su Ignalinos turizmo informacijos centro direktore Marija GAREJEVA. 

Baigėsi aktyviausias turizmo sezonas. Kaip jūs, būdama tam tikra prasme eksperte, vertinate jį: gal jis pranoko lūkesčių, o gal buvo ir nesėkmių? 

Šio sezono mes laukime šiek tiek nerimaudami, kadangi bendrame Lietuvos kontekste labai didelę įtaką turėjo mokslo metų prailginimas. Ir šiemet birželis kaimo turizmo sodyboms ir daugeliui kitų turizmo objektų buvo pakankamai sudėtingas ir „tuščias“, lyginant su ankstesniais metais, nes tėvai savo atostogas planuoja, atsižvelgdami į vaikų atostogas. Bet per kitus mėnesius viskas susibalansavo ir bendri rodikliai tikrai nebuvo prasteni nei ankstesniais metais. Vertinama, kad Lietuvoje bendras rodiklių augimas turizmo sraute – daugiau nei 5 proc. Mūsų rajonas ne tik neatsilieka, bet dar ir šokteli į viršų, nes ne visi lankytojai užfiksuoti Turizmo informacijos centro sistemoje. 

Visame pasaulyje 1 iš 10 žmonių turi darbą turizmo dėka. Toks faktas šį tą pasako. Kaip manote, ar tikrai ignaliniečiai išnaudoja visas galimybes ir kur jiems derėtų pasitempti? 

Sodybų skaičius, turizmo paslaugų teikėjų skaičius mūsų rajone yra įspūdingas, lyginat su kaimyniniais rajonais ir tai rodo, kad iš tikrųjų nemažai mūsų rajono gyventojų dirba turizme ir jis yra svarbus jų ekonominėje, finansinėje, darbinėje sferoje. Bet tas augimas galėtų būti dar aktyvesnis, paslaugų galėtų būti įvairesnių. Mūsų žmonės lyg ir užsikonservavę savo sultyse: daro tai, ką daro artimesnis kaimynas ir nepasižiūri bent šiek tiek plačiau. Todėl mūsų paslaugos dažnai dubliuojasi. Jeigu kažkam vienam sekasi nuomoti baidares, tai ir visi kiti tas pačias baidares nuomoja, o nepagalvoja apie tai, kad galbūt būtų galima sugalvoti kažką kitokio – plaustus ar kitas plaukimo priemones nuomoti. Kalbama ne tik apie vandens turizmo priemones, bet apie turizmo paslaugas apskritai. Jos galėtų būti originalesnės, įvairesnės. Nusižiūrint į „kaimyną“, geriau rinktis tolimesnį, nes vienodos paslaugos neduoda siekiamo rezultato. Iš tikrųjų džiaugiamės tais mūsų paslaugų teikėjais, kurie idėjų pasisemia iš užsienio arba sugalvoja visiškai naujas ir jų teikiamos paslaugos yra vienetinės visoje Lietuvoje. Štai tokių paslaugų mums trūkta. 

Kita vertus, mums labai trūksta ir standartinių paslaugų. Jau kelinti metai laukiame, kada atsidarys kempingas. Labai trūkta vietos, kur su kemperiais keliaujantys turistai, ypač užsieniečiai, aktyviai tai daro, galėtų patogiai, komfortiškai apsistoti. Jie pasiryžę už tai mokėti gerus pinigus, bet šiandien (beje, jau kelinti metai) mes neturime jiems ką pasiūlyti. Vis laukiame tokio paslaugų teikėjo. 

Kita paslauga, kuri įgavo didesnį pagreitį, tai yra transporto nuoma. Vis daugiau žmonių kreipiasi prašydami išnuomoti automobilį. Mes turime labai didelę stiprybę, lyginant su kitais rajonais. Mes turime geležinkelį. Ko neturi Molėtai, Anykščiai, Utena. Ir šią stiprybę mes visur, kur galime, turime kelti į viršų ir išnaudoti ją maksimaliai. Deja, atvykus geležinkeliu, ką labai praktikuoja užsieniečiai, nes jiems traukiniai – puikiausia ir patogiausia susisiekimo priemonė, turistai atsiduria aklavietėje. Jie čia ir sustoja, nes iš stoties niekur kitur nenuvyksi. Pėsčiomis gali nueiti iki Palūšės. O norint nukeliauti iki Ginučių, Bitininkystės muziejaus, Paliesiaus dvaro ar kitur, reikalinga transporto priemonė. 

Mes svajojame, kad pas mus atsirastų transporto nuomos paslauga ir dar būtų idealu, kad tai būtų elektros transporto nuoma, nes tai atitiktų mūsų Aukštaitijos  nacionalinio parko, mūsų gamtos viziją. Šiemet daugiau atsirado pavežėjo paslaugų teikėjų, tai galbūt ateityje atsiras ir transporto nuomos paslaugų tiekėjų. 

Nuaidėjo daug dviprasmiško dėmesio sulaukęs festivalis „Galapagai“. Kokie atgrasiai po jo? 

Visi dideli renginiai yra svari, gera ir kokybiška reklama Ignalinai. Šis festivalis, pats savaime kaip priemonė, pritraukė tikrai nemažai dėmesio mūsų rajonui. Bet dar didesnę pridedamąją vertę turėjo Palūšės valtinėje-bare vykusi koncertinė veikla. Būtent tos pačios festivalio komandos organizuojami koncertai. Paradoksalu, tačiau būtent šie koncertai, vykę valtinėje, turėjo daug didesnį atgarsį, nei pats festivalis. Ir žiniasklaidoje jie sulaukė labai daug dėmesio. Festivalis – jau aiški, žinoma priemonė, o atgimusi valtinė su tam tikrais gyvo garso kokybiškais koncertais, sukuriančiais tam tikrą aurą, sulaukė labai daug dėmesio. Mes tapome labiau žinomi, labiau matomi ir lankomi. Palūšės atgimimas ir savo vietos atradimas šiemet buvo didelis įvykis. 

Be jokios abejonės nereikia pamiršti, kad labai daug žinomumo ir reklamos mums šiemet davė dviračių čempionatas, ypač ultralengvųjų orlaivių čempionatas. Gerą darbą jų visų fotografijos, žinutės, išplatintos apie Ignaliną visame pasaulyje, nuveikė už mus. 

Dar nuo sovietmečio žmonėms įskiepytas įsitikinimas, kad mes nieko įdomaus neturime, mūsų kultūra kitų nedomina. Neretai net mes patys vykdome antireklamą. Kaip yra iš tikrųjų? Ką apie mus savo svečiai? 

Svečiams mes esame labai įdomūs. Jiems patinka mūsų kraštas. Šiemet sulaukėme gana daug žurnalistų iš užsienio šalių. Taip pat užsienio šalių turizmo gidų leidėjų, kurie domisi mūsų kraštu ir nori jį pristatyti visuomenei plačiau. Žurnalistai iš Japonijos domėjosi kulinariniu paveldu. Žurnalistai iš Vokietijos ir Švedijos domėjosi absoliučiai viskuo. 

Kokie populiariausi šio sezono lankytini objektai? 

Mes sudarome sąrašą lankomiausių objektų, kuris vis šiek tiek kinta. Šiais metais pirmauja Ladakalnis, Ginučių malūnas, Ginučių piliakalnis, Paukščių kaimas, Paliesiaus dvaras. Beje, Paliesiaus dvaras netikėtai veržiasi į mūsų Ignalinos vizitinės kortelės titulą. Vienas lankomiausių ir, po šios vasaros atsinaujinimo, stipriausias yra Bitininkystės muziejus. 

Mūsų rajone per metus apsilanko apie 80 tūkst. Lankytojų. Tačiau šiemet jų padaugėjo ir siekia beveik 90 tūkst. ribą. Konkrečiai paties Ignalinos turizmo informacijos centro sistema fiksuoja visus apsilankiusius, ne tik turistus, bet ir trumpam į rajoną užsukusius pakeleivius. Jų šiemet dar padaugėjo 30 proc. Tad galime drąsiai teigti, kad šiemet sulaukėme rekordinio skaičiaus lankytojų. 

Nors padidėjusį turistų srautą, deja, labiausiai pajuto didieji prekybos centrai. Tačiau ilgais žiemos vakarais galime padirbėti visi, idant ateinantį sezoną kiekvieno mūsų asmeninis namų ūkis pajustų apčiuopiamą naudą. Keliaukime, svajokime ir ieškokime idėjų.

Ačiū už pokalbį.

Ignalinos TV archyvo nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *