Vėl sociologai pagiedojo apie apklausos nustatytus politikų reitingus ir partijų galimybes būsimuose rinkimuose, kurie, beje, bus tik po metų, o per tą laiką daug kas Lietuvoje pasikeis. Vėl politologai ir žurnalistai pasamprotavo ir paaimanavo, kaip čia yra: žmonės stengiasi, gyvenimas gerėja, o ta tauta vis nepatenkinta.
Kaip apklausos daromos – gerą patirtį turiu, turtingą. Ar atvirkščiai reikėtų sakyti – prastą? Tiek to, ne tai svarbiausia. Ir net ne tai, kokie „apklausų“ rezultatai būna, nes visų mūsų patirtis rodo: per rinkimus paaiškėja, kad žmonės balsavo „ne taip“, kad jie greičiausiai per apklausas tiesos nesakė, nors iš tikrųjų apklausos, kaip laisvai perkamas, tai yra, užsakomas dalykas turi atitikti pirkėjo norus.
O kaip gyvename – patys matome, be apklausų. Tiesa, žinovai aiškina, kad žmonių tokia psichologija esanti: jiems atrodo, kad anksčiau buvo geriau, nors iš tikrųjų geriau esą dabar. Ir gyvename (esą) geriau, negu prieš dešimtmetį.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2019 m. rugsėjį buvo 365,01 euro. 2009 metų rugsėjį tokia pensija buvo 833,67 lito, perskaičiavus į eurus – 241,64 euro. Grubiai tariant, per dešimtmetį pensija padidėjo trečdaliu. Gražu, ar ne?
Pažiūrėkime į vidutinį atlyginimą. 2019 m. antrą ketvirtį jis šalyje „ant popieriaus“ buvo 1289 eurai., o 2009 m. antrą ketvirtį – 2193,1 lito, arba 635,68 euro. Taigi, padidėjimas dvigubas, kai pensijų – tik trečdaliu. Tačiau žiniasklaida ir kai kurie politikai, kurie – patys girdite, aiškina, kad pernelyg daug dėmesio skiriama pensininkams, kurie ir šiaip dabar gerai gyvena, ypač jeigu dar ir dirba. Tai irgi gražu.
Tačiau uždarbių ir pensijų lyginimas geriausiu atveju padeda suprasti, kam per dešimtmetį gyvenimas labiau pagerėjo. Arba mažiau pablogėjo, toks variantas geriau gyventi nusipelniusioje Lietuvoje irgi įmanomas.
Vienintelis būdas šitai išsiaiškinti – suskaičiuoti, kiek už savo algą ar pensiją galėdavai nusipirkti tada ir kiek išgali dabar. Į visokius prekių krepšelius žiūrėti neverta, jie sugalvoti akių dūmimui. Suprasčiau, jeigu tokiuose krepšeliuose būtų vidutiniškai kainuojančios prekės, kurių nuperkama daugiausia. Tuo tarpu kai skaičiuojama pagal pigiausias – tarsi dauguma tokias pirktų – tokia statistika tik valdžiai naudinga, nes šlamštas daugiau brangti negali. Bet rasti tikslias kainas tada ir dabar – beveik neįmanomas dalykas.
Aišku, ne viskas per dešimtmetį labai smarkiai pabrango: kiaušiniais, vištiena ir dabar maitintis galima. Bet sviestas, Statistikos departamento duomenimis, brango nuo 5,2 euro už kilogramą 2009 m. iki 10,75 euro šiemet, bulvės nuo 0,20 euro iki 0,45 euro. Duona – čia jau be jokių departamentų gali pasakyti, kad ji brangsta. Čia kurią dieną sugalvojau seną duoną pasiskrudinti. Tai anksčiau dedant į skrudintuvą riekės galą reikėdavo nupjauti, nelįsdavo, o dabar – kuo laisviausiai. Sulyso duonelė…Bet koks įdomus dalykas išeina: jeigu lyginsi pagal statistikos duomenis, tai maistas, išeitų, pabrango ne taip jau smarkai, gal net mažiau, negu pensija padidėjo. Tik kažkodėl parduotuvėje dabar eurais palieku visai panašiai kaip kadaise litais, nors pensija nepatrigubėjo ir net nepadvigubėjo, kaip kitų vargšų, kuriems kitais metais algas reikia didinti. O per radiją kaip tik dabar apie kitų metų biudžetą kalba. Visiems daugiau pinigų reikia, visi blogai gyvena. Pensininkai gali ir palaukti, jiems ne taip ilgai liko laukti, o visų kitų algos turi didėti sparčiau. Valdžiai jokių naujų mokesčių nereikia, jokių bankų apmokestinimo, taigi juose saviškiai dirba, ir jokių valstybinių bankų, kad privatiems bankams netektų įkainius mažinti, prekybos tinklų irgi liesti negalima, nors jų antkainiai jau siekia 40 proc. Manau, kad dabar dėl visko, kas blogai, kaltas bus Prezidentas. Kažką pasiūlė, bet nepadarė. Nieko nepakėlė, nei algų, nei pensijų. O jei pakėlė – tai ne jis. Reitingai jau taip nusprendė.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!