Tradiciškai jau susiklostė, kad metų pabaiga veržiasi įvairiais sportiniais renginiais. Kaip niekad dosnus ruduo tiek salės, tiek krepšinio žaidėjams ir sirgaliams. Kiekvieną savaitgalį Ignalinos sporto ir pramogų centro salėje vyksta Regionų krepšinio lygos (RKL) varžybos, kuriose žaidžia neseniai atkurta mūsų miesto krepšinio komanda „Vilkakalnis“. Su krepšininkais ta pačia sale dalijasi ir salės futbolo žaidėjai. Jau antrą savaitgalį iš eilės vyksta mases pritraukiantys atviri salės futbolo turnyrai. 

Krepšinis

Dviprasmiškai prasidėjęs krepšinio „atgimimas“ Ignalinoje, sukėlė šiek tiek šurmulio. Vieni – džiūgavo, kiti – keiksnojo iniciatorius. Labai normali situacija. Kitaip būti ir negalėjo. Kad ir kiek krepšinio žinovų bekalbintum, visų nuomonės kardinaliai skiriasi, tad nėra prasmės veltis į diskusiją, nes čia atsakymo nerasime niekada. Pakalbėkime apie faktus. 

Tik suburtoje komandoje „Vilkakalnis“ mokytis žaisti krepšinį pradėjo išties „žalias“ jaunimėlis. Išskyrus pora brandesnių vyrukų. Nesitreniravusius išleisti juos (o jiems sutikti eiti ten) iškart į RKL –  žygdarbis. Tik nežinia: ar drąsiausias, ar kvailiausias. „Vilakalanio “ komanda žaidžia RKL B diviziono B grupėje. Pirmosios varžybos daugumą „užmušė“ rezultatu. 

Išbandymui mūsų komandai buvo parinkti varžovai iš Kauno „Žalgirio-3“. Kauniečiai rezultatu 125:29 sutriuškino Ignalinos „Vilkakalnio“ ekipą, neleidę net žioptelėti. Po šių varžybų pasipylė įvairūs komentarai. Kitą dieną Ignaliniečius užpuolė VDU komada, kur varžybos baigėsi rezultatu 53:135. Dar kitą savaitgalį mūsiškių susitikimas su anykštėnais baigėsi rezultatu 49:88. Vėliau – su SRC Dzūkija 44:112. Ir štai praėjusį šeštadienį ignaliniečiai atsitiesė. Rungtyniaudami su Pakruojo klubu „Savingė“, jie pralošė vos dviem taškais 73:75. Ignalinos sporto ir pramogų centre šias varžybas stebėję sirgaliai, konstatavo: „Šįkart buvo krepšinis“. Per kelias savaitės įvyko stebuklas? Kažkuria prasme taip. 

Prie „Vilkakalnio“ jaunimėlio prisijungė „seniai“. Čia taip gražiai vadinami prieš ketvertą-penketą metų Ignalinos komandoje „Ignalina“ žaidusieji vyrukai Tokie kaip Artūras Macickas, Tomas Gasparavičus, Ričardas Pribylskis ir kt. Be to, Ignalinos komanda rankomis sukirto su praeityje net Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos nariu 32-ejų metų Karoliu Petrukoniu.

Pasak mero Justo Rasiko, viskas po truputį stabilizuosis. „Nėra tokios tragedijos, kokią bandoma piešti. Norinčių žaisti krepšinį jau turime tiek, kad jau baigiama formuoti antroji komanda. Vienas iš jaunuolių susilaužė ranką ir labai išgyveno tiek jis, tek tėvai, kad bus pašalinti iš komandos. Jokiu būdu ne. Tačiau šis faktas patvirtina, kad krepšinis yra svarbus ir sunkūs pirmieji žingsniai tik dar labiau įkvepia veržtis pirmyn. Kai kurie kalbinti žaisti krepšinį, užsiprašė pinigų. Mes to sau leisti negalime ir gal net nesiekiame to. Žiūrime į tai kiek kitaip, turėdami misiją kovoti už savo miestą įvairiomis prasmėmis. Bet kuris iš dabar žaidžiančių vyrukų pasakys: „Žaisti krepšinį už savo miestą – garbė“.

Salės futbolas

Lapkričio 16–17 d. Ignalinos sporto ir pramogų centre vyko atviras, berniukų (žaidė ir viena mergaitė) gimusių 2006 ir 2007 m. Ignalinos salės futbolo turnyras. Išties nustebino futbolo mėgėjų gausa ir geografinis pasiskirstymas. Turnyre dalyvavo 16 komandų ir 160 žaidėjų, 18 trenerių ir dar pulkas tėvų. Ignalinai priimti tokį kiekį svečių iš Trakų, Vilniaus, Pagėgių, Pabradės, Švenčionių, Druskininkų, Vilkijos – nemažas iššūkis. Varžybų vyr. teisėjas –  mūsų futbolo komandos treneris Tadas Bernotas, beje, nustebinę svečius tuo, kad žaidžiant jo komandai, buvo apskritai nusišalinęs, tuo pelnydamas kitų trenerių pagyrimą. Turnyro sekretorius – Henrikas Rudakas. 

Ignaliniečių futbolo komanda žaidė vyresniųjų grupėje. Emocijų lavina per salę nuvilnijo, kai žaisdami dėl 5–6 vietų ignaliniečiai su švenčioniškiais baigė lygiosiomis (2:2). Kad išsiaiškintų nugalėtoją, teisėjas surengė baudinių varžybas. Iš kiekvienos komandos 3 žaidėjai mušė baudinius. Mūsiškius lydėjo šimtaprocentinė sėkmė ir jie iškovojo 5-tą vietą. 

Galėtume ginčytis dėl sėkmės. Tačiau nereikėtų pamiršti galimybių. Net šešios komandos šiame turnyre atvyko iš stiprių futbolo klubų. Kurių parengimui skiriama itin daug laiko ir resursų. „Pastebėjome, kad vaikas gali sportuoti ir jam tai patinka. Už šią pramogą kas mėnesį mokame po 250 Eur. Už šiuos pinigus treneriai perka aprangą, avalynę, veža į varžybas, stovyklas. Dalis tų pinigų yra jų atlygiui“, – atviravo Vilniaus vaikų tėvai. 

Nukrypimas į šalį

Kalbant apie tokio masto renginius, negali nepagalvoti ir apie galimybes Ignalinai. Dvi dienas čia viešėjo jaunimėlis (180 žmonių) ir jų tėvai. Tėvai, žinoma, buvo tik tose varžybose, kuriose žaidė jų vaikai. Apsigyventi jie turėjo taip pat savarankiškai, nes vaikai visi buvo aprūpinti nakvyne, kurią organizavo mūsų Ignalinos kultūros ir sporto centro darbuotojai. Vieni iš tėvų apsistojo pačioje Ignalinoje, Alyvų gatvėje, kiti – patraukė į kaimo turizmo sodybas, treti – nakčiai važiavo į namus, o kitą dieną vėl grįžo. Beje, į Žiemos sporto centro viešbutį jie nepateko. 

Sekmadienis Ignalinoje liūdnas ir apmiręs. Pasirinkimas „pramogoms“ kuklus: arba „Maxima“, arba bažnyčia. Ar mes pasiruošę rudens ir žiemos pramogoms? Baigėsi tie laikai, kai sekmadienius švęsdavome. Jei norime būti patrauklūs ir įdomūs atvykstantiems, keiskime mąstymą. Žmonės nepramogauja pirmadienį ir penktadienį nuo 8 iki 17 val., kaip kad mes įsivaizduojame. Jų pramogų laikas nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Arba mes įsisąmoniname tai, arba baigiame svaigti apie turizmo plėtrą. 

Autorės nuotr.