Protestuodami žemdirbiai reikalauja teisingumo ir pagarbos

Lina RAGINYTĖ

Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų visoje Lietuvoje antradienį surengė įspėjamąjį protestą prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Prie akcijos aktyviai prisijungė ir daugiau nei 40 Ignalinos ūkininkų. 26 iš jų į Ignalinos gatves išriedėjo traktoriais, kiti – lengvąja technika. Akcijos dalyviai suvažiavo į aikštelę šalia parduotuvės „Pas Egidijų“, vėliau pajudėjo link Ignalinos, pravažiavo Geležinkelio ir Turistų gatvėmis iki Aukštaitijos nacionalinio parko ribos, tada grįžo atgal. Ir taip… tris sykius. 

Akciją koordinavusi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė ir Ignalinos skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė, padėkojusi visiems prie akcijos prisijungusiems ūkininkams, merui Justui Rasikui, administracijos direktorei Jūratei Balinskienei bei Europarlamentaro Bronio Ropės padėjėjui Henrikui Šiaudiniui, pristatė ir visuomenei akcijos eigą bei tikslus. 

Taikiame proteste dalyvavę savivaldybės administracijos atstovai oficialiai priėmė Žemdirbių kreipimąsi (žr. žemiau). Meras drauge su Mikalavo kaime ūkininkaujančiu Algirdu Cicėnu vedė visą protestuojančių traktorių koloną paskui save, prieš tai patikinęs jog dėsiąs pastangas, kad žemdirbių klausimas nebus tik PENKIOLIKA MINUČIŲ ŠLOVĖS. Gruodžio 10 d. dalyvaudamas susitikime Utenoje su Prezidentu Gitanu Nausėda, žadėjo būtinai pateiksiąs Ignalinos rajono žemdirbių situaciją. 

Pirmąją akcijos dalį „Žaliasis kryžius“ žemdirbiai pradėjo lapkričio pradžioje. Ūkininkai savo laukuose pastatė žalius medinius kryžius, kurie simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą, bet ir atspindi Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, žemdirbių ir visuomenės supriešinimą. Todėl antradienį į kelius išriedėję traktoriai taip pat buvo paženklinti plakatais su „Žalių kryžių“ simbolika bei glaustai išdėstytais reikalavimais. 

Taiki akcija pravyko be jokių incidentų. Žemdirbiai nenaudojo garsinių transporto priemonių signalų ir netrukdė eismui. Šis protestas buvo neišvengimas. Pasak, ūkininkų, anksčiau kainavusi 50 litų traktoriaus detalė, įvedus eurą, siekia 80 Eur ir daugiau. Ūkininkai įsitikinę, kad euro įvedimas atvedė ir didžiąją griūtį šalyje. Nepakeldami mokesčių naštos ir nesubalansuotų ūkinei veiklai vykdyti reikiamų paslaugų bei prekių kainų, ūkininkai išparduoda ūkius. Pasak M. Lukaševičienės, Ignalinos rajone „išbyrėjo“ jau 10 proc. žemdirbių. 

Ūkininkai taikiai įspėjo, kad jei į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, gruodį žemdirbiai iš visos Lietuvos traktoriais vyks prie Seimo.

Reportažą iš įvykio vietos žiūrėkite Ignalinos kabelinės TV laidoje SAVAITĖ sekmadienį, 2019 12 01, arba bet kada internete adresu www.ignet.lt

Žemdirbių kreipimasis į valdžios institucijas ir visuomenę

Aukščiausios Lietuvos valstybinės valdžios institucijos, 2008 m. ratifikuodamos Lisabonos sutartį, suteikė visiems mūsų šalies piliečiams (mokytojams, gydytojams, žemdirbiams, ir kt.) bendrą ES pilietybę, garantuojančią bekompromisę apsaugą ir prieinamumą prie bendrųjų ES vertybių, kurių ekonominė išraiška yra nediskriminavimo ir deramo pragyvenimo lygio užtikrinimas, pagrįstas teisingu atlygiu už atliktą darbą. Atsakingai ant savo pečių nešdami Lietuvos regionų plėtros ir kaimo vietovių gerovės didinimo naštą, prisidėdami prie šalies teritorinio saugumo užtikrinimo, susidurdami su naujais klimato kaitos iššūkiais, Lietuvos žemdirbiai pasigenda jų pastangas atitinkančių valdžios institucijų veiksmų. Todėl ĮVERTINDAMI tai, kad:

  • anksčiau padarytos politikų klaidos lemia sudėtingas derybas ES institucijose dėl teisingo, sąžiningo rėmimo Lietuvos žemės ūkiui, kas sąlygoja diskriminaciją konkuruojant bendroje ES rinkoje su nevienodomis ES rėmimo sąlygomis;
  • tendencingai formuojamas neigiamas požiūris į dirbančiuosius žemės ūkyje žiniasklaidos priemonėse ir valdžios institucijose;
  • žemdirbiai pirmieji susiduria su klimato kaitos padariniais, trejus metus iš eilės žemės ūkis patiria nuostolius dėl oro sąlygų kataklizmų;
  • žemės ūkio produktų supirkimo kainos mažėja, tuo pačiu metu didėjant keliamiems reikalavimams, tačiau kartu atveriant ES rinkas žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių, kur produkcija gaminama liberalesnėmis sąlygomis;
  • žemdirbys nepelnytai laikomas nuodytoju ir aplinkos teršėju, nors Lietuvoje užauginta produkcija viena švariausių ES;

KONSTATUODAMI, kad:

  • mokesčiai žemės ūkiui didėjo net iki 5 kartų per paskutinius 3 metus;
  • mažinamas finansavimas sektoriui;
  • visai kitai valstybinei infrastruktūrai skiriamas finansavimas ženkliai didesnis nei maisto gamybos infrastruktūrai;
  • žemės ūkis yra pagrindinis darbdavys kaime, o viena darbo vieta pirminėje žemės ūkio produktų gamyboje sukuria 3-4 darbo vietas maisto pramonės, aptarnavimo, prekybos sektoriuose.
  • krenta produktų supirkimo kainos;
  • Lietuvos žemdirbiai negauna paramos klimato kaitos priemonėms įgyvendinti, kaip numatyta Paryžiaus susitarime;
  • žemdirbius žeidžia nepagrįstos negatyvios nuostatos jų atžvilgiu;

Lietuvos žemdirbiai REIKALAUJA:

  • Nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas iki nebus sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su kitų ES valstybių narių žemdirbiais – pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis.
  • Deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir žemdirbiams, aprūpinantiems Lietuvos žmones sveiku, saugiu maistu.
  • Sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje.

Lietuvos žemdirbių protesto akcijos „Lietuva, tavo kaimas miršta“ dalyviai

Ignalinos TV archyvo nuotr. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje