Nors vos ūgtelėję žinome, kad senatvė ateis, tačiau ji visada pasibeldžia nelaukta. Kalbėti apie ją nemalonu ir net vengiama, bandant suversti kaltę kam kitam. Žmonės mieliau įsikala į galvą kokią ligą, bet natūralios senatvės pripažinti nieks nenori. Kas yra senatvės išaukštinimas ir kodėl senti katalikiškoje aplinkoje daug maloniau? Mielagėnų palaimintojo J. Matulaičio parapiniai globos namai verčia aukštyn kojomis įsisenėjusias nuostatas ir leidžia mėgautis gyvenimo rudeniu.
MI puslapiuose rašėme apie kunigo Marijono Savicko sprendimą sukurtus ir ilgus metus paties globotus Senelių globos namus atiduoti į Mildos Dikmonienės rankas. Lygiai prieš 6 mėn. buvo žengtas šis atsakingas ir ilgai planuotas žingsnis. Smalsu, ar kas nors pasikeitė per tuos kelis mėnesius, nes kiekvienas žmogus bent šiek tiek pasaulį mato skirtingai nuo visų kitų.
Netikėtai užsukus į senelių globos namus, pokyčiai net suglumino. Pasirodo, visada besišypsanti naujoji direktorė M. Dikmonienė turi gana tvirtą ranką. Ji įsitikinusi, kad aukščiau visko turi būti globos namų gyventojų interesai, o kaip ji tai įsivaizduoja, iliustruoja akivaizdūs pokyčiai. Pirmiausia į globos namus atėjo muzika, pašnekesiai, juokas, paskui griežta darbuotojų kaita, likusių darbuotojų požiūrio ir prioritetų performavimas, vėliau į kolektyvą įsijungė nauji žmonės, pradėtos teikti kirpėjos paslaugos ir dar kitų naujovių. Ir tai tik per pusmetį.
„Reikia prisiminti, kad skiriamės vieni nuo kitų ne tik svoriu, akių spalva, psichologinėmis, emocinėmis savybėmis ar intelektiniais gebėjimais, bet ir senėjimo ypatybėmis. Kitaip tariant, senatvę lemia tam tikros genų kombinacijos, o pasibeldžia ji tuomet, kai prasideda degeneraciniai procesai. Žinoma, galime remtis statistika – pavyzdžiui, šiandien žmogaus gyvenimo trukmė artėja prie šimto metų, nors kadaise ji tebuvo apie keturis dešimtmečius. Panašu, jog medicina prailgino mūsų gyvenimus šešiasdešimt metų, todėl senatvės etapas ištįsta. Vadinasi, mes vis ilgiau būsime seni. Negana to, moterims senatvės tenka daugiau – statistika rodo, jog, palaidojusios vyrus, jos išgyvena vidutiniškai dar dešimt metų. Lai nesupyksta moterys, bet taip yra todėl, kad vyrai esti „fronto priešaky“ ir dažnai jiems tenka pavojingesni gyvenimo iššūkiai.
Žmogaus gyvenimą galima suskirstyti į tris etapus – tapsmo, brandos ir nykimo. Senatvė kaip tik ir yra nykimo periodas, kai mus po truputį apleidžia kūno ir psichikos galios. Pavyzdžiui, 70–80 metų sulaukęs žmogus jau perpus silpnesnis nei 25, o ir jo plaučių tūris dukart mažesnis.
Mūsų šalyje darbingo amžiaus riba vis nukeliama tolyn, nuolat kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą, būtinybę persikvalifikuoti, inovacijas, progresą… Iš tiesų žmogaus mokymosi galios, pasak medikų, smarkiai nusenka apie 70-uosius gyvenimo metus, kai nusilpsta mokymuisi būtina trumpalaikė atmintis. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia stengtis išmokti kažko naujo, mat, smegenims reikia nuolatinės apkrovos. Nieko neveikdami: nemąstydami, nesidomėdami, kas dedasi pasaulyje, neplanuodami savo gyvenimo, greitai sunyktume kaip asmenybės.
Kalbėdama su mūsų gyventojais po truputį stengiuosi jiems įdiegti kai kurias nuostatas. Senatvę praskaidrina globos namų kaimynai, įvairūs susibūrimai, miestelio bendruomenės veikla, renginiai. Nemažiau svarbi užduotis – pasiruošimas savo paties mirčiai, turiu omenyje dvasinį pasirengimą, susitaikymą su savimi, su likimu, su Dievu. Galbūt įkvepianti pasirodys Viktoro Franklio mintis iš knygos „Sielogyda“: „Mirtis, užbaigianti gyvenimo laiką, gali bauginti tik to laiko neišnaudojantį žmogų.“
Patikėkite, bendraujant ir kasdien rūpinantis senoliais, reikia į visa tai atsižvelgti ir apie viską pagalvoti, jei esi pasirengęs atlikti darbą su kaupu ir iš širdies“, – sako direktorė M. Dikmonienė.
Šiuo metu Mielagėnuose, senelių globos namuose 77 čia gyvenančius žmones globoja ir prižiūri 29 darbuotojai, iš kurių du yra medikai. Senelius taip pat prižiūri UAB „Ignalinos sveikatos centro“ gydytojai, kurie kiekvieną savaitę lanko senelius, o išsamiems tyrimams atlikti vežami į įstaigą Ignalinoje ar kitas šalies konsultacijų ar gydymo įstaigas.
Lankantis globos namuose, kaip tik vyko jaukus ir šiltas senelių ir darbuotojų susibūrimas. Buvo švenčiami rudenį gimusių gyventojų gimtadieniai. Solidžiausią, 90-ies metų, jubiliejų šventė Paulina Baranauskienė, eilinių gimtadienių proga pasveikinta Anželika Jerešova, Elvyra Sakalauskienė, Algimantas Gelčys ir darbuotoja Ganutė Galatiltienė.
Ta proga buvo organizuota sakralinės muzikos popietė, kurioje dalyvavo Vytautas Juodagalvis, Algirdas Juodagavis bei Lolita Reifonaitė, kuri skaitė B. Brazdžionio, J. Aisčio, šv. Pranciškaus Asyžiečio, ir savo pačios poeziją.
Virtualiai susitikti su globos namų gyventojais ir išgirsti jų pasakojimus galėsite Advento metą Ignalinos TV rengtame reportaže.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!