Prieš 70 metų, 1948–1950 m., Ignalinos vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė antisovietinė moksleivių organizacija. Jos visi dalyviai jau Amžinybėje, tačiau su jais teko susitikti ir bendrauti dar 1998 m. ir vėliau, kai dauguma pogrindininkų dar buvo gyvi ir susitikdavo Ignalinoje. Organizacijai priklausė Joakimas Subačius, Petras Žilėnas, Albertas Juodagalvis, Marijonas Matorka, Kazys Cicėnas ir dar keletas kitų, kurie į Anapilį jau buvo išėję iki minėtų susitikimų. Kai 1998-aisiais jie susirinko Ignalinoje, kai kurie tuomet pirmąkart susitiko po pusės amžiaus.

Lietuvos ypatingajame archyve, rinkdamas medžiagą apie Slaptąją agentų  komisiją (SAK), daug laiko praleido buvęs kolega Mamertas Krapauskas (jau miręs). Jis rengėsi išleisti ir knygelę apie šią organizaciją. Nespėjo. Redakcijai paliko solidų aplanką su surinktais archyviniais dokumentais, nuotraukomis, laiškais ir teise juos naudoti savo nuožiūra. Su dar gyvais Ignalinos pogrindininkais teko nemažai bendrauti ir man. Tad minėdami SAK 70-metį, parengėme išsamų rašinį apie šią organizaciją, kuriame panaudota tiek mano, tiek ir kolegos Mamerto surinkta medžiaga, užrašyti atsiminimai. 

Slaptoji agentų komisija

Slinko pirmieji pokario metai, sklidini nežinomybės. Okupacinė valdžia gyrėsi, kad jau dedami tvirti pamatai naujam socialistiniam gyvenimui, per trumpą laiką bus užgydytos karo žaizdos. Socializmo kūrimo teoriją ir praktiką, paremtą „klasių kovos“, „klasinių priešų“ motyvais, lietuviai netrukus perkando, ypač jaunimas, pokario metų gimnazistai. Tarp jų buvo ir Ignalinos gimnazijoje besimokantis M. Matorka.

Pogrindinę organizaciją mokykloje sumanė kurti būtent jis. Marijonas buvo gabus mokinys ir aktyvus užklasinės veiklos dalyvis, ypač aktyvus dramos būrelyje, kurį gimnazijoje įkūrė mokytojas Tomas Glodas. Pastarasis, kaip teigė Marijonas, buvo vienas iš pažangiausių tuometinių mokytojų, šviesaus proto žmogus, kurį labai buvo pamėgę visi mokiniai. Būtent jo ir buvusio direktoriaus B. Liutkevičiaus-Raudienio bei mokytojos A. Lekavičiūtės dėka, moksleiviai mokyti savarankiškai vertinti okupacinės valdžios veiklą bei brukamas komunizmo idėjas. Stalinizmo metais tai buvo gana drąsus ir pavojingas iššūkis. Pažangių mokytojų idėjos skatino daugelį moksleivių mąstyti kitaip, negu juos mokė vadovėliai, žadino patriotizmo jausmus ir nepaklusnumą esamai santvarkai ir jos savivalei.

M. Matorka, iš mažens išauklėtas antitarybine ir nepriklausomos Lietuvos dvasia, vienas iš pirmųjų tarp savo bendraamžių suprato, kad negalima aklai paklusti okupantams, reikia pagal išgales priešintis. 1948-aisiais rudenį ėmė burti ištikimiausius ir priešiškai tarybų valdžiai nusiteikusius klasės draugus į grupelę. Pirmasis Marijono tikslą puikiai suprato ir jam pritarė jo artimiausias draugas ir bendramintis A. Juodagalvis. Kartu su juo į grupę buvo priimti K. Cicėnas ir P. Beinorius. Pirmasis antitarybinės slaptos organizacijos susirinkimas įvyko 1948–1949 mokslo metų pradžioje jo bute. Susirinkimui vadovavo jis pats, o protokolą rašė P. Beinorius.