Skip to content

Ignalinos pogrindininkams lageriuose sulaužytos jaunystės negaila

A. Juodagalvis taip pat neneigė, kad po spektaklių įvairiose rajono vietinėse ir šiaip moksleivių susibūrimo vietose drauge dainuodavo tautines dainas, kritikavo kolūkinę santvarką, bendraklasių Elenos Martinėnaitės ir Prano Beinoriaus butuose agitavo vaikinus geriau pasitraukti į mišką pas partizanus, negu eiti tarnauti į tarybinę armiją.

K. Cicėnas taip pat teigė buvęs SAK nariu ir aktyviai dalyvavęs grupės veikloje, tarp moksleivių platinęs antitarybines nuotaikas, dainavęs tautines dainas, platinęs klasėje iš J. Subačiaus gautus partizanų laikraščius „Laisvės šauklys“ ir „Sutemų keleivis“, diskreditavo tarybų valdžios politiką nacionaliniu klausimu, rašė laiškus M. Matorkai.

P. Žilėnas, T. Glodas, J. Subačius, J. Matkevičius ir A. Bileišis tardymuose jiems pateiktus kaltinimus neigė. Už tai tardytojai bandė panaudoti ir fizinę jėgą, visaip iš jų tyčiojosi, po keletą kartu buvo uždarę į karcerius.

Sunkiausias visų suimtųjų išbandymas prasidėjo tada, kai prasidėjo akistatos. Toks tardymo būdas pasikartojo net 27 kartus. Akistatose visi teisiamieji pirmą kartą puikiai įsitikino, kad pagrindinis jų išdavikas yra ne bet kas, o buvęs SAK narys, geriausias M. Matorkos, A. Juodagalvio bei K. Cicėno draugas P. Beinorius. Būtent jis papasakojo visas smulkmenas apie SAK įkūrimą, šios grupės veiklą, apie mokykloje ir klasėje vyravusias nuotaikas, apie mokinių susibūrimus ir juose dainuotas dainas. Kas paskatino P. Beinorių šitaip elgtis – nė vienas negalėjo suprasti. Juk faktiškai jis, kaip SAK sekretorius, turėjo būti tarp kaltinamųjų, bet taip neatsitiko. Suimtieji tada šito ir negalėjo žinoti. Tik dabar, po daugelio metų, atskleidus KGB archyve sukauptos baudžiamosios bylos puslapius, tapo žinoma apie P. Beinoriaus išdavystę.

Kad pastarasis nutarė išduoti mokykloje veikiančią slaptą antitarybinę organizaciją, patvirtina buvusio karinio parengimo mokytojo A. Poštariovo apklausa, kuri užprotokoluota 1951 m. kovo 25 d. Jos metu tardytojui G. Fedotovskiui jis teigė, kad jam apie egzistuojančią slaptą antitarybinę organizaciją buvo parašęs raštelį vienuoliktokas P. Beinorius, kuris perspėjo būti budriems. Šį raštelį mokytojas tada perdavė saugumiečiams. Dar yra gyvų žmonių, tada dirbusių KGB organuose, kurie šį raštelį gerai prisimena. Gavę šį pranešimą, saugumiečiai operatyviai pradėjo vesti pokalbius su P. Beinoriumi ir jį užverbavo, padarydami pagrindiniu bylos liudininku. Tai patvirtina ir visiškai slaptas dokumentas, rastas archyve.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje