Prieš kokį ketvirtį amžiaus ėmiau interviu iš kažkelinto (tada jie spėriai keitėsi) žemės ūkio ministro. Tada jo paklausiau: „Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo žemės ūkis yra griaunamas – kada baigsite šį darbą?“ Ministras pradėjo: „Matote…“
Matau iki šiol: jau trisdešimt metų žemės ūkis bankrutuoja. Pradėjo bankrutuoti, kai važinėjo „belorusais“, tokie šiuo metu toli gražu dešimties tūkstančių eurų nekainuoja. Dabar važinėja po pusę milijono eurų kainuojančiais traktoriukais, todėl gyvena dar blogiau.
Tas ūkininkų gyvenimas toks blogas, kad prieš savaitę jie nusprendė tą blogumą žmonėms parodyti: išvažiavo į gatves už Briuselio pinigus pirktais traktoriais ir, lydimi jau už savo pinigus pirktų „bemsų“, „tojotų“ ir „mersų“, kuriuose sėdėjo žmonos, gal prižiūrinčios, kad vyreliai pernelyg greitai nevažiuotų ir visiems politikams parodytų, koks blogas yra gyvenimas. Protestavo ūkininkai prieš savo pačių išsirinktą valdžią, kas irgi yra labai gražu, nes kieno interesus dar turėtų ginti „valstiečiai“, jeigu ne valstiečių?
Ūkininkai sakė protestuojantys prieš didinamus mokesčius. Mat čia, Lietuvoje, išmokas jie, gauna dešimčia ar net ar daugiau procentų mažesnes, negu kur nors Prancūzijoje ar Belgijoje, ir produkcijos supirkimo kainos Lietuvoje mažesnės, o dar žada mokesčius didinti.
Keista, tačiau man nepavyko „gugle“ rasti, kiek tie mūsų žemdirbiai uždirba ir kiek mokesčių sumoka. Radau tik grūdų augintojų gryną pelną dar litais prieš dešimtmetį suskaičiuotą – pagal tą rašinį išeitų, kad toks ūkininkas, javais užsėjęs šimtą hektarų, gryno pelno, atskaičius visas išlaidas turėtų gauti apie 60 tūkstančių eurų. O kiek mokesčių sumokės, ir iš viso ar mokės? Nepatikimi tokie skaičiavimai. Ir nesuprantama, kodėl žurnalistai apie tą valstybinę paslaptį nieko nerašo.Tad apie savo ir ūkininkų gyvenimo gerumą pagal save belieka spręsti. Aš iki šiol dirbu, tai vadinasi – prisidurti prie pensijos. Už tokį darbą gaunu 2,5 karto mažiau, negu gaučiau toje pačioje Belgijoje. Mokesčių iki šiol mokėjau 15 procentų, bet nuo kitų metų tai žada pasikeisti. Dėkoju mūsų Aukštam ir Gražiam Prezidentui, kad jis nusprendė, jog kūrėjai gyvena taip pat gerai, kaip ir bankininkai, ir pasiūlė jų (kūrėjų) honorarus apmokestinti ne 15, kaip šiemet, o 20 procentų tarifu.
O štai maisto produktus perku ne 2,5 karto pigiau, o tokia pat kaina, kaip Vakarų Europoje, ar vos keliais ar keliolika procentų pigiau. Tai kaip čia išeina, ponai ūkininkai: jūs norite jau šiandien gyventi, kaip Vakarų Europoje, o kaip gyvena tie, kurie jūsų produkciją perka? Jums mokesčių nereikia mokėti, o jūsų maitintojai privalo tai daryti?
Taip, mes esame jūsų maitintojai. „Žalių kryžių akcijos“ kreipimasis prasideda žodžiais „Mes jus maitiname!“ Nesąmonė. Tėvai mane maitino, o dabar aš jus maitinu, pirkdamas jūsų produkciją europinėmis kainomis eurais, kurių aš gaunu 2,5 karto mažiau, negu gaučiau Europoje. Nebus jūsų užaugintų produktų, kaip jūs gąsdinate, bus kitur užauginti, ir tikrai ne prastesni, nes visoje Europos Sąjungoje reikalavimai vienodi, ir produktai bus gal dar pigesni, nes lietuviška produkcija kokiame nors Izraelyje kainuoja tiek pat, kaip Lietuvoje, nors iki Izraelio ją dar ir nuvežti reikia, ir dar vidutinė pensija Izraelyje 1300 eurų – tūkstančiu didesnė, negu Lietuvoje…
Beje, javų, tinkamų duonelei, užauginate tik pusę reikiamo kiekio, kiaulienos – irgi. Ir nieko, mes kažkaip prasimaitiname…
Žemdirbių kreipimesi gražiai reikalaujama „nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas, iki nebus /…/ pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis“. O prieš tai skundžiamasi „žemdirbius žeidžia nepagrįstos negatyvios nuostatos jų atžvilgiu“. O ką galvoti žmogui, kuris uždirba 2,5 karto mažiau, o mokesčiai dar didinami – gal kad žemdirbiams nereikėtų jų didinti? O ką apie tokius reikalavimus galvoti gaunančiam vidutinę lietuvišką pensiją, kai Prancūzijoje ji – 1200 eurų, o Belgijoje – 1500 eurų?
Labiausiai man patiko reikalavimas „sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje“. Kaip jūs tai įsivaizduojate – sekretorius išsikvies redaktorių ir pagrasins „nuimti“, jeigu apie žemdirbius nerašys tik gerai ir labai gerai?
„Šmeižikiška“ informacija atsiranda taip pat ir iš nežinojimo. Norite „teigiamos“, nors reikėtų sakyti – teisingos informacijos apie save? Rašykite, kokios jūsų pajamos, kokios išlaidos ir kam, kiek pelno gaunate, kiek ir kokių mokesčių sumokate. Skaičiukais, skaičiukais žmones įtikinkite. Paimkite konkretų ūkį ir aprašykite jo gyvenimą. Ir ne vieną ūkį – papasakokite, kaip sekasi ir tiems, kurie augina javus, ir kiaules, ir pienelį melžia…
Nemokate, ne jūsų darbas? Teisingai, tada samdykite žurnalistus, mokėkite jiems eurais, jie ir parašys, ir išspausdins. Yra tokių žurnalistų, kurie ekonomiką gerai išmano – į juos ir kreipkitės. Žinoma, jeigu neturite ko slėpti, nes geri žurnalistai slaptus dalykus gerai iškapsto. Tai kainuos tikrai mažiau, negu sudeginote kuro per praėjusią akciją. Užtat galėsite tikėtis, kad žmonės pakeis savo nuomonę apie jus. Sėkmės.
Beje, nei aš, nei mano giminės ar draugai tokio darbo nesiims, tad neieškokite tokiame pasiūlyme mano užslėpto noro uždirbti. Tiesiog – turiu draugų ūkininkų ir norėčiau, kad apie juos tiesa būtų rašoma. Tikiuosi, tokia tiesa ir ūkininkų valdžiai reikalinga.
2 komantarai (-ų)
Ir aš stebėjau ir stebėjausi vykdoma akcija. Labiausiai nustebino mūsų rajono valdžia, suradusi laiko darbo metu ale palaikyti žemdirbius. Garbusis meras net traktoriumi pasivažinėjo, o ponia direktorė viltingai žvalgėsi į kurį čia traktorių įsėsti… Ta proga prisiminiau ir kirba mintis, kaip čia išeina, dar gegužy rajono valdžia kėsinamasi žemės mokesčio lengvatas nurėžti per pusę, tačiau pasipriešinus ne tokiems ūkininkams kaip ašei, sprendimas neišvydo dienos šviesos. Tai kada rajono valdžia nuoširdi, o kada tik siekia pasireklamuoti. Man dabar jau aišku.
Ūkininkai prašo europietiškų išmokų, bet ar jas gavę mokės ne minimumą, o europietiškus atlyginimus (~1500 eurų į rankas) savo darbininkams? Dabar kai kas ir su dabartinėmis išmokomis baigia supirkti Ignaliną. Niekas iki šiol taip greitai netapo milijonieriais, kaip visų skriaudžiami ūkininkai. Mačiau kartą vaizdelį Ignalinos Norfoje prieš keletą metų kai ūkininkas garsiai gyrėsi gavęs 300 000 Lt išmoką ir atsivežtiems savo darbininkams siūlė pirkti už jo pinigus visko, ko geidžia širdis.
Ūkininkai grūdus pasaulinėmis kainomis parduoda rinkoje, kepyklos ir kitos įmonės tomis pačiomis pasaulinėmis kainomis perka ar iš vietinių, ar iš kokių ukrainiečių, tad nuo to, kad bus vienu ūkininku mažiau ar daugiau mums kainos nepasikeis. Ūkininkas, kaip ir visi verslininkai, siekia uždirbti kuo daugiau pelno ir ir nereikia sekti pasakų, kad jie aukojasi tam, kad mes nemirtume iš bado. Tik ūkininkas, kitaip nei kiti verslininkai, gauna mokesčių nuolaidas ir kišenes pildosi visų mūsų sąskaita.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!