Apie kraštietį, vieną žinomiausių sovietmečio disidentų Antaną Terlecką (gimęs Krivasalio k., Linkmenų sen.) žinome daug. Jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą, garsiausią ikisąjūdinę antisovietinę organizaciją, daug kartų teistas, kalėjo SSRS lageriuose nuo Mordovijos iki Magadano. Paskutinį kartą areštuotas 1979 m. lapkritį. Šiandien spausdiname KGB darbuotojo J. Bakučionio raštą su žyme „slaptai“, 1979-11-06 rašytą SSRS prokuratūrai apie A. Terlecko suėmimą.

„Pranešu, kad tiriant bylą Nr. 58 apie antitarybinių leidinių gaminimą ir platinimą, kaip įtariamąjį padarius nusikaltimą pagal BK 68 str. su prokuroro sankcija areštuotas Antanas Terleckas, gim. 1928 m. Teistas 1958, 1960 ir 1973 m. dirbantis Lietuvos kino studijoje.

A. Terleckas palaikė glaudžius ryšius su Petkumi, kuris už antitarybinę veiklą buvo areštuotas ir nuteistas 1977 m. Tuomet, kai buvo areštuotas Petkus, 1977 m. rugpjūčio 23–24 d. buvo atliktos kratos Terlecko bute, kuriame jis gyvena su šeima. Pagalbinėse patalpose sode buvo surasta pluoštas rašomoji mašinėle lietuvių kalba spausdintų tekstų, jo rašytas dienoraštis ir rašomoji mašinėlė „Maskva“ su lietuviškomis raidėmis. Tarp konfiskuotų leidinių buvo keli numeriai nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“, kuris yra aštraus antitarybinio turinio. Tarp surastų spausdintų rankraščių yra straipsnių spausdintų „Laisvės šauklyje“. Taip rasta ir daugiau , antitarybinių leidinių: „Šių dienų kronikos“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, dalis A. Solženicyno knygos „GULAGo archipelagas“. Taip pat rastas Terlecko šmeižikiškas 1975 m. kreipimasis į SSRS KGB pirmininką, kuris atskira brošiūra buvo išspausdintas JAV. Ekspertizė nustatė, kad dalis rastų spaudinių išspausdinti pas Terlecką rasta rašomąja mašinėle „Maskva“.

Po kratos ir rastų įkalčių Terleckas raštiškai buvo pažadėjęs KGB, kad daugiau neužsiims veikla, nukreipta prieš tarybų valdžią ir duos parodymus apie tai. Tačiau vėliau jis ne kartą buvo iškviestas į KGB, bet jokių parodymų nedavė.

1978–1979 m. Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje buvo rastas platinamas leidinys „Aušrelė“, kuriame išspausdinti pas Terlecką rasti tekstai. 1979 m. sausį kratos metu pas J. Sasnauską (jis iki arešto artimai bendravo su Petkumi, o jį nuteisus – su Terlecku) rasti tekstai, spausdinti „Laisvės šauklyje“, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo spausdinti rasta rašomąja mašinėle „Maskva“. Taip pat pas Sasnauską kratos metu rasta ir daugiau straipsnių, spausdintų Terlecko rašomąja mašinėle.

Kratos metu pas Sasnauską rasta keletas antitarybinio turinio leidinio „Vytis“ numerių.

1979 m. balandį Terleckas, pateikęs savo pasą, Jurbarko ligoninės vyr. gydytojui įteikė „Atvirą laišką sveikatos ministrui V. Kleizai“, kuris yra antitarybinio šmeižikiško pobūdžio. Šis laiškas vėliau buvo skaitomas per užsienio antitarybines radijo stotis.

Tardomas kaip įtariamasis padaręs nusikaltimą pagal BK 68 str. 1 dalį, Terleckas atsisakė duoti parodymus ir sakė, kad šios bylos tyrime nedalyvaus.“

KGB skyriaus viršininkas, vyr. justicijos patarėjas J. Bakučionis

Versta iš rusų kalbos iš www.kgbveikla.lt