Skip to content

Utėlės siautėja ir rajono mokyklose

Lina RAGINYTĖ

Taip, kaip mados, taip ir utėlės provinciją pasiekia vėliausiai. Dar pavasarį Kauno ugdymo įstaigose kilo baisus sąmyšis dėl utėlių, kurių dėka buvo kone linčiuojama vienos gimnazijos direktorė. Rudenį jos įsitaisė sostinėje ir jau netrukus ėmė karaliauti Ignalinoje. Žinoma, tai – tik prielaida. Realiai atsekti jų kelionės nepavyks. Tačiau mokyklų bendruomenės jau informuotos apie aptiktus židinius. Mokinių tėvai raginami kasdien tikrinti vaikų plaukus ir imtis atitinkamų priemonių. 

Kodėl dabar. Ruduo – tas metas, kada vaikai dėvi kepures, žaidžia, dūksta kartu. Jie gali keistis kepurėmis, šalikais, ir dėl to dažnai pradeda plisti minėt parazitai. Susirgimų pedikulioze (utėlėmis) labiausia padaugėja po vasaros, kai vaikai sugrįžta po atostogų, todėl dabartinis protrūkis kiek keistas. Vis tik pirmoji ir vienintelė pagalba – medikamentai, perkami vaistinėje. 

Vaistininkai juokais pedikuliozę vadina kepurių liga, tačiau užsikrėsti utėlėmis galima ir dalinantis šukomis, plaukų šepečiais, besikeičiant drabužiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis. Utėlės nešokinėja, bet greitai ropinėja. Pedikuliozė, arba kitaip dar vadinamas užsikrėtimas utėlėmis, gali paliesti kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei jis priklauso. Dažniausiai pedikulioze užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu su utėlėtu asmeniu. Jeigu mes kalbame apie galvinę utėlę, yra reikalingas kontaktas – galva su galva.

Ką reiki žinoti pastabėjus, kad vaikas turi utėlių? Jeigu vaikas turi tų parazitų, tai, kol jie neišnaikinami, negalima vaiko leisti į mokyklą, kadangi užkrečiami kiti vaikai. Radus vaiko galvoje utėlių kiaušinėlių, naikinti juos. Pasitikrinti, ar neužsikrėtė, turėtų ir visi šeimos nariai. Pirma priemonė, kuri yra pasirenkama, tai yra mechaninis utėlių šalinimas pasitelkus tankias šukas. Turėtų būti atliekamas reguliarus, bent jau kas kelias dienas, kelias savaites trunkantis plaukų šukavimas ir utėlių glindų šalinimas. Nors utėlėtumas yra itin nemaloni problema, tačiau, pasak medikų, išsigąsti nereikėtų – ji nesunkiai sprendžiama. Ir akivaizdu, kad gėdytis nėra ko, nes bendraujant vaikams mokykloje, kartu sportuojant, sėdint viename suole ar drabužinėje laikant drabužius, utėlė gali migruoti nesirinkdama socialinių sluoksnių atstovų. 

Miestai, kuriuose priemonės prieš utėles įsigyjamos dažniausiai, yra Kaunas, Utena, Panevėžys ir Klaipėda. Šiuo metu susidomėjimas priemonėmis nuo utelėtumo jaučiamas ir Vilniuje. Vien lapkričio mėnesį sostinės „Eurovaistinėse“ priemonių įsigyta beveik 400 kartų. Praėjusių metų lapkritį, Užkrečiamų ligų centro duomenimis, buvo užfiksuoti 55 pedikuliozės ir ftiriazės atvejai. Daugiausiai sergančiųjų – vaikai iki 17 metų (35 atvejai).  Nuo šių metų pedikuliozės atvejai nebefiksuojami, liga išbraukta iš stebimų sąrašo.

Kita vertus, utėlė – vieni juokai, palyginus su mūsų mokykloje smurtaujančiais mažais vaikais: be skrupulų mėtančiais iš trečio aukšto bendraklasių kuprines su mokyklinėmis priemonėmis, daužančiais telefonus ir trankančius per veidą dėl draugiškos pastabos ir raginančio stumtelėjimo. O kaip motyvacija už neadekvatų elgesį šiems vaikams – gerų tetų ir dėdžių dovanotos kelionės, pramogos, renginiai ir kompiuteriai su žaidimais miesto bibliotekoje, nemokamas baseinas, mat tėvai neturi nei laiko, nei lėšų savo vaikučiams, o ką jau kalbėti apie pedikuliozės prevenciją. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *