Už langų – žiemos pradžios niūrumas. Dienos šviesa dabar metų dugne, kur tūnos iki Kalėdų. Po jų išeis iš tamsos nelaisvės ir kasdien veršis į priekį, ilgės. Tikros žiemos dar nematyti, nors kur kas sveikiau būtų sniegu pabalinta žemė ir pora laipsnių šaltuko. Gal iki Kalėdų sulauksime ir tokio komforto, nors sinoptikai gąsdino ir dideliais antros gruodžio pusės šalčiais…

Netyla aistros dėl šiųmetės eglės Laisvės aikštėje. Vieni nuo jos grožio svaigsta, kaip ir nuo „jaunojo mero“ šypsenų, kiti nesupranta, už ką reikėjo 10 tūkst. išmesti. Štai ignalinietė Liudgarda, paskambinusi į redakciją, sakė: „Buvau aikštėje, bet eglės ten neradau. Stovi kažkoks bokštas, rusiškas sarafanas (toks moterų drabužis – red.).“ Stebina kai kurių žmonių nepakantumas kitai nuomonei. Antradienį išspausdinome skaitytojo nuomonę apie „socdemų tratinamus rajono biudžeto pinigus“, iškart skambina, piktinasi, pamokslauja ir galop liepia, kad „daugiau tokių straipsnių nebūtų“. Ir čia ne vienetiniai pamokslavimai. Visiems sakau – mes ne „vaga“, mes spausdiname visas nuomones. Kutena girti valdžią, merą, metalinę eglę – rašykit, siųskit, girkit – išspausdinsim, nes matome visas gyvenimo spalvas. Bet mes patys tokių marazmų, kaip „Mero savaitė“, nespausdinam, nes nelaikome dėmesio verta informacija, kiek meras kam gėlių įteikė, kiek kartų pakaušį per dieną pasikasė ar kiek kartų netyčia orą pagadino…

Grįžtam prie eglės. DELFI perskaičiau labai gerą vienos autorės Faustos Marijos rašinį kalėdinių eglių tema. Pataikė kaip pirštu į dangų. Siūlome to rašinio ištrauką. 

„Tačiau kasmetinės eglučių varžybos (tarp miestų – red.) man ne taip patrauklu: panašiai, kaip tūkstančius eurų kainuojantys fejerverkai švenčių proga. Pinigai į orą. O čia ne svetima piniginė – kiekviena miesto ir šalies piniginė yra mokesčių mokėtojų piniginės. Ir jei atskiri žmonės, šeimos, jau dažnai patys atsisako savo kalėdinių dovanų ir, užuot jomis keitęsi, nusprendžia tuos pinigus paaukoti – šuniukams, vaikams, seneliams, mokslui – tai miestams ir tam tikrai žmonių grupei vis dar smagiau pasimatuoti.

Statome kažkokias eglių konstrukcijas, kur metalo gabalus apdengiame šakomis, ir gauname ką tik nori, tik ne tikrą, gyvą eglę, pinigai į kairę ir į dešinę, juk svarbu pompastika, kad per televizorių parodytų. Matuojamės eglėmis, nes ne visada turime, kuo daugiau matuotis (…).

Pastatyčiau aš paprastą eglę. Tikrą medį. Papuoščiau jį raudonais burbulais, lemputėmis. Ir tą pinigų skirtumą, tarp įmantrios Kalėdų eglės ir paprastos, paaukočiau miesto vardu. Kam tik nori – ligoninėms, vienišiems seneliams, nepritekliuje augantiems vaikams, senų sielos ubagių iš daugiabučių nuodijamiems katinams ir šunims (tiems, kurių dar nenutručijo). Bet kam, kam tik reikia labiau. Ir taip kasmet. Kiekviename mieste…“

Šią savaitę sulaukėme skambučių iš Didžiasalio ir Dūkšto. Skambinę žmonės sakė, kad kultūros darbuotojai prašo gyventojų paremti Kalėdų, eglių įžiebimo šventes, renka aukas, nes rajono savivaldybė tam pinigų neskiria, turbūt juos „suvalgė“ Ignalinos eglė. Kaip MI patvirtino buvęs meras H. Šiaudinis, ankstesnė valdžia šventėms seniūnijose skirdavo po keletą šimtų eurų, nes nestatė metalinių konstrukcijų už dešimtis tūkstančių ir žiūrėjo, kad šventinių pinigų visiems tektų…

Radviliškio gyventojai surinko 2 tūkst. parašų po reikalavimu rajono ligoninėje atkurti Vaikų ligų skyrių. Reikalavimą su parašais įteikė ministrui A. Verygai. Gal ir mums reikėtų rinkti parašus, kad būtų atkurti ir Vaikų ligų, ir Chirurginis skyriai?..

Nors į savivaldybių gerovės indeksą, kaip ir į reitingus, žiūriu skeptiškai, bet Vilniaus politikos analizės instituto skelbiamame savivaldybių gerovės indekse šiemet pirmoje vietoje Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas. Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos. Šalia mūsų rikiuojasi Biržai, Varėna, Kelmė, Zarasai, Joniškis, Molėtai, Alytus, Šakiai, Rokiškis…

Prasmingo adventinio savaitgalio!

Redaktorius

Asmeninio albumo nuotr.