Teatro magija yra palietusi beveik kiekvieną žmogų – nuo vaiko, kuris svajoja tapti aktoriumi, ar jauno žmogaus, lankančio teatro užsiėmimus. Tačiau ilgainiui daugiausia mūsų tampa žiūrovais – laukiančiais, kol prasivers paslaptinga užsklanda, vedanti į kitą pasaulį… Ignalinoje atkakliai anapusiniu užsklandos turiniu rūpinasi meninių festivalių ir švenčių organizatorė rež. Jolanta Narbutaitienė, paskutinį lapkričio šeštadienį sukvietusi į „Kaimynų teatrų“ šventę. Ši kelionė žiūrovus vedė klaidinančiais ir netikėtais labirintais, kai, regis, žinomas veiksmas, istorija, režisierių ir aktorių pastangomis ne tik pakeitė kryptį, bet ir išryškino visai kitus pojūčius.
Šventiškai dalyvius pasitiko ir savivaldybės dovanas įteikė savivaldybės tarybos sekretorius Vilius Cibulskas ir Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė.
Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio teatras „Stebulė“ parodė spektaklį „Lietuvybės lopšys“. Rež. Vita Vadoklytė ragino atsigręžti į savo kraštą, kalbą, vertybes ir žmonių likimus.
Utenos Kamerinis teatras visai kitu kampu parodė Keturakio komediją „Amerika pirty“, rež. Šarūnas Kunickas. Ši komedija jau daugiau nei 100 metų sukasi scenoje, tačiau ir šįkart joje atrasta savitų perliukų, subtiliai atskleidžiančių žmonių tamsumą, naivumą, norą gyventi geriau ir svajones apie pažadėtąją žemę.
Festivalį vainikavo profesionalaus „Solo“ teatro spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas Henriko Ibseno pjesės „Lėlių namai“ ir aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais. Vaidino aktoriai Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, Andrius Bialobžeskis, Mindaugas Capas. Monika Mironaitė – aktorė, primadona, liaudies artistė, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia Lietuvos teatro šimtmetį. Spektaklyje atsiskleisti Monikos Mironaitės aštrūs santykiai su kolegomis aktoriais, jos dramatiškos meilės istorijos, spindėjimas scenoje ir visiškas nusivylimas teatru, šalia jo – lyg atskiras spektaklis spektaklyje – aktorės vaidintas Noros vaidmuo.
Rokiškio kultūros centro liaudies teatras pristatė Vaižganto nelaimingos meilės istoriją „Dėdės ir dėdienės“. Rež. Eligijus Daugnora.
Būtent šiam kolektyvui už plastiškiausią spektaklį Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas įteikė Jono Grundos sukurtą garsaus kraštiečio, plastikos dramos teatro įkūrėjo Giedriaus Mackevičiaus atminimo skulptūrėlę. Kiti teatrai gavo padėkas.
Kaimynų teatro šventę papildė šiltas Mildos, Teresės ir Gintaro Andrijauskų koncertas, nuvedęs žiūrovus į kitas, žemiškesnes, pasaulio erdves.
Autorės ir Ignalinos TV nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!