Nuo gruodžio vidurio iki stačiatikių Kalėdų Maskva kasmet alsuoja šventine dvasia. Vyksta Maskvos tarptautinis festivalis ir mugė „Kelionė į Kalėdas“. Šiemet ji prasidėjo Rusijos sostinėje gruodžio 13-ąją ir truks iki sausio 12 d. Maskvos merija tvirtina, jog šioje didžiulėje programoje, aprėpiančioje visą Rusijos sostinės centrą ir išsiliejančią į priemiesčius, dalyvauja 55 Rusijos regionų ir 22 pasaulio šalių atstovai. Visame mieste verslininkai ir kulinarai įrengė 450 paviljonų su nacionaliniais užkandžiais ir saldumynais. Sprendžiant iš rusų žiniasklaidos, svarbiausia šios muzikinės ir valgių šventės pradžios puošmena neabejotinai tapo tradicinis lietuviškas šakotis. Ir iš kur – iš Ignalinos, iš „Romnesos“. Strigailiškio įmonė šiame Maskvos festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą.

Kepėjų įspūdžiai

Maskvoje tris dienas dirbo dvi įmonės darbuotojos – Irena Oginskienė ir Agnė Lašiūnienė. Ponia Agnė, kurią Maskvos žiniasklaida vadino deive, sakė, kad skirtingai nei prieš dvejus metus, maskviečiai per tas dienas nė karto apie Lietuvą neatsiliepė neigiamai, buvo draugiški, sakė meną Lietuvą, kaip gražią šalį. „Romnesos“ savininkas Romualdas Spulis pasakojo, kad rusams buvo reikalavimas jo darbuotojas apgyvendinti europietiškai, todėl Agnė ir Irena gyveno penkių žvaigždučių viešbutyje (kiekviena atskirame kambaryje) ir mugės organizatoriai už tris jų gyvenimo dienas viešbučiui sumokėjo 560 eurų. 

Pasak Agnės, dauguma rusų nenutuokė, kas yra tas šakotis, todėl daugelis klausė, iš kokios mėsos yra jo įdaras. Vaikai šakotį vadino dideliu kukurūzu. Tačiau kai Maskvos laikraščiuose pasipylė straipsniai, o per televizijos kanalus reportažai apie šį lietuvišką gardėsį, prie palapinės, kurioje kepti šakočiai, visą dieną gyvatuke vingiavo ilgos pirkėjų eilės. R. Spulis parodė telefone įrašytus kai kuriuos TV reportažus ir interviu su kepėjomis, kuriuose visuose yra viena įdomi detalė. Tiek Agnė, tiek Irena buvo apsirengusios tautiniais rūbais, o į atlapus įsisegę trispalves vėliavėles. Filmuojant, visi operatoriai vaizdelį rodė tokiu rakursu, kad mikrofonas žurnalisto rankose visada dengtų trispalves. Iš viso reportažus rengė apie 10 TV kanalų. Žurnalistai pasakojo ne tik apie šakočio istoriją, receptą, kepimo subtilybes, bet ir apie „Romnesos“ įmonę ir Ignaliną, kur Maskvos mugės organizatoriai ne kartą lankėsi. Atidarę Maskvoje du šakočių prekybos paviljonus ir greitai apmokę vietinius samdytus darbuotojus sukti iešmą, ant kurio kepamas šis pasakiškas pyragas, lietuviai išvyko namo. 

Per tris dienas „Romnesa“ iškepė ir pardavė apie 5 tonas šakočių. Jų kainos svyravo nuo 300 iki 1300 rublių (maždaug 4,30–18,60 Eur). 

Apie šakotį Maskvos žiniasklaidoje

Rusijos spauda, televizijos ir interneto portalai rašo: „Šiais metais į mugę verta užsukti ir dėl to, kad lankytojai visą dieną gali stebėti, kaip ant atviros ugnies kepamas tradicinis lietuvių pyragas šakotis. Jį iškepti užtrunka apie 40 min. Pyragas įtrauktas į lietuvių kultūrinio paveldo nacionalinį fondą. Mes pirmą kartą atvažiavome į Maskvos mugę ir esame pasirengę supažindinti visus su mūsų patiekalu, kuris turi ilgaamžę tradiciją“, – naujienų agentūrai papasakojo paviljono „Ryga ir Vilnius“ atstovė Agnė. 

Su pagrindine Rusijos naujienų agentūra ginčijasi ir kitokius faktus pateikia interneto portalas „Jandeks.Dzen“, straipsnį pavadinęs „Litovskij šakotis vzorval Moskvu“ („Lietuviškas šakotis „išsprogdino“ Maskvą“), kuris įžvelgė ir politinę potekstę. „Kol Lietuvos politikai Rusiją mato priešu, paprasti lietuvių verslininkai iš nedidelio Ignalinos miestelio ne pirmi metai užsiima liaudies diplomatija ir į festivalį „Kelionė į Kalėdas“ atveža lietuvišką gardėsį šakotį (beje, šį žodį rašo lietuviškai – red.). Jeigu anksčiau viskas vyko tyliai, tai šiais metais filmuoti reportažai apie nacionalinį lietuvių desertą pateko į Rusijos TV kanalus. Reportažai rodyti tris kartus per dieną. Jeigu anksčiau lietuvių kulinarai kepė ir prekiavo prie merijos, tai šiemet beveik prie Kremliaus sienų: aikštėje prie metro stoties „Revoliucijos aikštė“, tarp viešbučio „Maskva“ ir Istorijos muziejaus (…).

Sausio pradžioje mes būsime Lietuvoje, todėl Maskvoje šakočio nepirkome. Norime nupirkti originalą nuo iešmo pačioje įmonėje. Patikėkite, šakočio skonis keptas čia ir Ignalinoje – labai skiriasi. O mugėje šakotį rekomenduojame pirkti palapinėje prie krosnies, kur jis kepamas. Ten didelis pasirinkimas, kaina – nuo 300 rublių…“ 

„Rosijskaja gazeta“ pasakojo: „Galima pamatyti, kaip virš atviros ugnies gaminamas lietuvių kalėdinis pyragas šakotis, forma primenantis eglutę. Deserto receptas nesikeitė nuo 1692 m.“ 

„Večerniaja Moskva“ šakočius kepančią lietuvę tiesiog šlovino: „Tie, kurie itin mėgsta saldumynus, turi užsukti į Baltijos šalių paviljoną, kur nuostabioji deivė iš Lietuvos Agnė pavaišins jus nacionaliniu saldžios tešlos patiekalu – šakočiu. Svečio žodžiais tariant, neįprastas šakotos formos eglutę primenantis saldumynas kepamas ant atviros ugnies ir medžio anglių. Šakotos formos desertą iškepti namų sąlygomis sudėtinga, nes būtinai reikia medinio iešmo (kitas variantas – vamzdis), ant jo, vis sukant po truputėlį pilama skysta tešla. Greitai varvėdama žemyn ji iškepa šakelių pavidalo, kurios ir išskiria šakotį iš visų kitų saldumynų.“

Nuotraukos iš A. Lašiūnienės albumo ir Maskvos interneto portalų