Skip to content

Ar banginiai išgelbės mūsų planetą?

Pranas ZUBRICKAS

Kad mūsų Žemėje vyksta spartūs klimato kaitos pokyčiai, pripažįsta 195 šalys, 2015 m. Paryžiuje pasirašiusios susitarimą dėl klimato kaitos. Šalys įsipareigojo, kad iki 2050 m. vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio. Tik JAV prezidentas D. Trampas nemano, kad vyksta sparti klimato kaita. Numatoma, kad dauguma valstybių iki 2050 m. turi pereiti prie neutralaus ekonomikos augimo modelio. ES biudžete iki 2030 m. numatyta skirti 1 trilijoną eurų (po 100 milijardų kasmet), o mūsų šalis – 10 milijardų iki 2030 m. klimato kaitos problemoms spręsti. 

Tos šalys, kurios turi daug iškastinio organinio kuro (ypač akmens anglies išteklių), labiausiai priešinasi, tai JAV,  Kinija, Lenkija. Pagrindiniai  būdai sumažinti anglies dvideginio emisiją į aplinką – visose veiklos srityse sumažinti iki minimumo iškastinio organinio kuro gavybą (pramonėje energetikoje, transporte, žemės ūkyje ir t. t.) ir takyti, rasti priemonių, kas surištų perteklinį anglies dvideginį. Suprantama, kad čia pagrindinis ,,veikėjas“ yra augalija (ypatingai miškai), kuri fotosintezės metu sunaudoja anglies dvideginį ir išskiria deguonį, pagamina organinę medžiagą. Taigi, miškai yra planetos ,,plaučiai“ ir jų yra 3 trilijonai. Jeigu pasodintume dar 1,2 trilijonų medžių, jie sugertų tiek anglies dvideginio, kiek žmonija išmeta per metus. 

Bet pastaraisiais metais mokslininkai linkę manyti, kad pasaulio ateitis priklauso nuo banginių. Daugumai tikriausiai netikėta, skamba kaip iš fantastikos srities. Pradžiai truputis biologijos. Pirmiausia, banginiai yra žinduoliai antriniu būdu grįžę gyventi į vandenį, priklausantys porakanopių būriui. Prieš maždaug 50 milijonų metų nestambūs gyvūnai, panašūs į vilkus, bet su galvijų ir elnių kanopomis, persikėlė gyventi į vandenį. Genetiniu požiūriu jie artimiausi dabartiniams begemotams. Iš viso yra 38 gentys su daugiau nei 80 rūšių. Banginiai (mokslas apie juos – cetologija) skirstomi į ūsuotuosius (visi tikrieji banginiai) ir dantytuosius (įvairios delfinų rūšys, kašalotai). Labiausiai mokslininkus domina tikrieji banginiai ir pats stambiausias visų laikų gyvūnas – mėlynasis banginis. Jis gali siekti apie 35 m ilgio ir sverti iki 200 tonų. Minta vėžiagyviais (kriliais), smulkia žuvimi, o gyvenimo trukmė – iki 80–100 metų. Smegenys sveria tik 7 kg. Atveda vieną 2,5 tonos svorio ir 7 m ilgio jauniklį, maitinasi pienu iki 6–8 mėn., kasdien išgerdamas iki 400 litrų, 50 proc. riebumo. 

Mėlynieji banginiai buvo beveik išnaikinti 1963 m., liko tik 5000 vienetų. Dėl ko buvo naikinami banginiai, visiems aišku, jis sunaudojamas praktiškai be atliekų (mėsa, taukai, spermacetas ir kiti produktai). Banginių medžioklė uždrausta nuo 1986 m., bet  Japonija ,,moksliniais“ tikslais kasmet sugauna apie tūkstantį įvairių rūšių banginių.

Kaip gali banginiai išgelbėti mūsų planetą nuo perkaitimo? Mokslininkai Tarptautinio Valiutos Fondo(TVF) ataskaitoje skelbia, kad banginių grupės žinduoliai CO2 utilizavimo efektyvumu gerokai lenkia augalus. Vienas vidutiniškas banginis, prieš nugrimzdamas amžiams į vandenynų gelmes, nusineša apie 33 tonas CO2. Medis per metus sugeria tik 24 kg dujų, o per 100 metų – 2,4 tonas. Jei būtų atstatyta banginių populiacija iki prieš pramoninės medžioklės lygį (jų buvo 4–5 milijonai, o dabar – tik 1,3 milijonai), tai surištų CO2 ir išskirtų deguonies tiek, kiek keturi Amazonės miškai. 

Kaip paaiškinti fenomeną, juk visi gyvūnai kvėpuodami sunaudoja deguonį, o iškvepia anglies dvideginį. Atvirkščiai, logiškai mąstant, banginiai (kaip ir visi gyvūnai) turėtų didinti CO2 kiekį atmosferoje. Banginiai minta kelių šimtų metrų gylyje smulkiais vėžiagyviais (kriliais), per parą suvartodami iki 3–6 tonų, o tuštinasi vandens paviršiuje. Fekalijos reikalingos fitoplanktono dauginimuisi, kuris ir sunaudoja CO2, o išskiria O2. Vandenynų fitoplanktonas išskiria 50 proc. viso Žemės atmosferos O2 ir suriša tiek CO2, kiek 1,7 trilijono medžių. Taigi, paprasta grandinė: banginiai – vėžiagyviai – fitoplanktonas – zooplanktonas – vėžiagyviai – banginiai. 

Įdomiausia, kad norint stimuliuoti šį mechanizmą, nereikia nieko daryti, tik uždrausti visiems laikams medžioti banginius ir sustabdyti plastiko patekimą į vandenis. Beje, kai plastikas pasirodė mūsų gyvenime (nuo 1950 m.), jo pagaminta 8,3 milijardų tonų ir kaip teršalų, šiukšlių į aplinką išmesta 5,7 milijardų tonų. Jeigu medžius reikia sodinti, prižiūrėti, tai banginių atveju tereikia ,,pasitraukti ir nekliudyti“. Nemaža dalis milžiniškų lėšų, numatytų spręsti klimato problemas, bus tuščiai iššvaistyta. Vien ES biudžete tam kasmet numatoma daugiau nei po 10 milijardų eurų (bemaž visas mūsų šalies biudžetas) viešinimui, seminarams, konferencijoms, kavutei ir kitoms reikmėms, nors visi žino, kad reikia veikti, o ne kalbėti. O mes, eiliniai, vis dėl to sodinkime medžius, atsisakykime (ypatingai) vienkartinio plastiko naudojimo buityje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *