Dar nepaaukojote? Tikrai, dar nepaaukojote Australijos koalų gydymui? Argi nematėte, kaip ten visas žemynas dega? Štai ir LRT („nacionalinis“ transliuotojas) paskelbė, kad „vien tik Naujajame Pietų Velse gaisrai pražudė beveik 500 mln. paukščių, roplių ir žinduolių“.

Beje, toks skaičius išeitų, jeigu skaičiuotume, kad viename kvadratiniame iki šiol išdegusio ploto kilometre žuvo 7000 tų padarų, hektare – 70. Taigi tektų skaičiuoti, ko gero, ne tik koalas, bet ir vorus. Visų, žinoma, gaila, bet toks jau gyvenimas Australijos miškuose, kur gaisrai – nuolatinis to gyvenimo palydovas.

Brangieji gamtos mylėtojai Lietuvoje: kodėl nesipiktinate, kai, sakysim, važiuodami traukiniu Vilnius–Turmantas (ko gero, ir kitomis kryptimis tas pats), kiekvieną pavasarį matote palei geležinkelį išdegintus, pajuodusius plotus? Ugnis ten jokios gyvybės nepalieka. Tiesa, Lietuvoje deginama žolė stirnai ar vilkui nepavojinga, aukoti gal ir nereikia, bet vabzdžiai ir ropliai visi sudega.       

Didysis šių metų gaisras Australijoje pirmiausiai įsiplieskė nacionaliniuose parkuose, kuriuose, dėkui ekologiniams aktyvistams, bet kokia žmogaus veikla uždrausta. 

Beje, jau pasigirsta balsų, kad, šiltėjant klimatui, ir Lietuvai reikia ruoštis tokiems gaisrams. Visai teisingai, tik šiltėjantis klimatas čia mažai kuo dėtas: kuo daugiau turėsime žmogaus neliečiamų, nevalomų sengirių, tuo daugiu šansų „pasižymėti“. O jeigu degs Lietuvos šilas, tai gaisras bus smagesnis, negu Australijos krūmynuose.

Australijoje gaisrus jau seniai bandoma reguliuoti. Būdas paprastas: profilaktiniai kontroliuojami krūmynų deginimai, nes jeigu to nėra, bet koks mišikas dega kas 10–15 metų, ir taip yra jau ne vienas šimtmetis. Tik štai jau kelinti metai „žalieji“ teismuose blokuoja tokius deginimus, reikalaudami ginti žvėrių, paukščių ir visokių vabalų teises.

Neteisinga būtų sakyti, kad šių metų gaisras Australijoje kažkoks išskirtinis, štai klimatas atšilo, ir todėl viskas pradėjo degti. Per du šimtus stebėjimo metų Australija matė šešis dar stipresnius gaisrus. Tarp kitko, jie gana įdomiai išsidėstę: 1851, 1926, 1939, 1951, 1961 ir 2009 metais. Ar jums neatrodo, kad praėjusio amžiaus viduryje, kai intervalas tarp didžiųjų gaisrų mažesnis, buvo pasaulinis atšilimas? Jeigu atrodo, tai neteisingai. 

Nuo 2009 m. gaisro vos dešimt metų praėjo. Bet kai tada degė, triukšmo žiniasklaidoje, gali sakyti, nebuvo. Viena, žinoma, tai, kad dabar kiekvienas (beveik kiekvienas, aš neturiu ir nesiruošiu pinigus mėtyti, nebent kas padovanotų, cha-cha) išmanųjį turi, taigi asmenukę liepsnų fone ar su išgelbėta koala trokšta pasidaryti. 

Australijos gaisrininkai skundžiasi: ne tiek gaisrą gesinti jiems tenka, nes jo nė neužgesinsi, kiek iki paskutinio momento pasiliekančius vasarotojus ar turistus gelbėti.

Kitas dalykas – „žalioji“ isterija. Gamtosaugininkai, kurių simboliu tapo nuo milijardieriaus jachtos borto ekologiškai į vandenyną š…kanti ne visai psichiškai sveika mergaitė, pučia burbulą. 

Beje, Lietuvoje psichiniams ligoniams irgi didelis dėmesys. Štai ir šunministris Vilniaus psichiatrinėje apsilankė, maistą ragavo. Čia nieko tokio, mūsų šunministris daugiausiai apie maistą nusimano. Gal, sakau, jis iš tų virėjų, kurios valstybę valdo? O psichiatrinei toks dėmesys todėl, kad naujas Seimas ruošiamas? 

O burbulą kovotojai už visų kitų teises tikrai išpūs, jau ir lietuviai raginami aukoti. Pradžiai – koaloms gydyti, paskui – ir biudžete reikės numatyti pinigų kovai su vėjo malūnais – klimato kaita. Mokėsim iš visų mūsų kišenės. Šiemet dar nespėjo numatyti, kitais metais Briuselis privers.

Aukokite, brangūs tautiečiai. Ne pirmą kartą aukojate. Aukojote Afrikos vaikams – pusę jūsų suaukotų pinigų „suvalgė“ vienos žurnalistės ir jos draugės kelionė į Afriką. Matyt, sunkiai vežė. Po to vaikučiai buvo raginami bėgti „už maistą Afrikos vaikams“. Dabar jau ir kitokie sukčiai sąskaitas patikliems tautiečiams pamelžti atidarė. Po Afrikos Australiją gelbėkite.

O gal kartais kaimynui bėda, jam padėti reikia? Bet kas čia būtų, jeigu lietuvis kaimynui padėtų? Ne, geriau paremti įvairaus plauko sukčius.