Taip jau yra, kad norinčių sunkiai mokytis, dirbti nėra labai daug. Bet skaičiuoti kitų gaunamus pinigus mėgsta didžioji dalis tautos. Bet, kad teisingai suskaičiuotum, privalai labai gerai pasukti galvą, susirinkti tikslią informaciją, ir net labai gerai išanalizuoti situaciją. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms – susipriešinus visuomenei – tenka įsikišti ir pabandyti išnarplioti tinklą. Šio veiksmo imtis paskatino Mielagėnų miestelio žmonės, kurie, dėl paskutinius pora mėnesių spaudoje publikuojamų įvairių straipsnių, pateikiant nepatikrintą informaciją, ėmė konfliktuoti. Pasirodo, mažesnieji ūkininkai, nuomojantys iš žmonių po kelias dešimtis arų ar kelis hektarus, spaudžiami mokėti didesnę nuomą, nes esą jie gauna kosmines išmokas, tad privalo mokėti didesnę nuomą nuomotojams. Žmonės griebėsi už galvų, nes faktai apie išmokas spaudoje už deklaruojamus pasėlius, pasak Ignalinos socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vadovės Natalijos Truchinos – laužti iš piršto. 

Protesto akcija

Vis dėlto reiktų paminėti, kad didžioji „erzalynė“ prasidėjo tada, kai tūkstančiai protestuojančių ūkininkų visoje Lietuvoje lapkričio pabaigoje surengė įspėjamąjį protestą prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Prie akcijos aktyviai prisijungė ir daugiau nei 40 Ignalinos ūkininkų. 26 iš jų į Ignalinos gatves išriedėjo traktoriais, kiti – lengvąja technika. Akcijos dalyviai suvažiavo į aikštelę šalia parduotuvės „Pas Egidijų“, vėliau pajudėjo link Ignalinos, pravažiavo Geležinkelio ir Turistų gatvėmis iki Aukštaitijos nacionalinio parko ribos, tada grįžo atgal. Ir taip… tris sykius. 

Akciją koordinavusi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė ir Ignalinos skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė pristatė ir visuomenei akcijos eigą bei tikslus. 

Pirmąją akcijos dalį „Žaliasis kryžius“ žemdirbiai pradėjo lapkričio pradžioje. Ūkininkai savo laukuose pastatė žalius medinius kryžius, kurie simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą, bet ir atspindi Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, žemdirbių ir visuomenės supriešinimą. Todėl antradienį į kelius išriedėję traktoriai taip pat buvo paženklinti plakatais su „Žalių kryžių“ simbolika bei glaustai išdėstytais reikalavimais. 

Šis protestas buvo neišvengimas. Ūkininkai įsitikinę, kad euro įvedimas atvedė ir didžiąją griūtį šalyje. Nepakeldami mokesčių naštos ir nesubalansuotų ūkinei veiklai vykdyti reikiamų paslaugų bei prekių kainų, ūkininkai išparduoda ūkius. Pasak M. Lukaševičienės, Ignalinos rajone „išbyrėjo“ jau 10 proc. žemdirbių. 

Realybė

Aišku viena, kad Lietuva ūkininkų klausimu skilo mažiausiai į dvi grupes. Spauda mirgėjo nuo komentarų. Vieni kariavo UŽ, kiti – PRIEŠ. Kad ir ką bedarytum, tai buvo, yra ir bus, todėl stebėtis nėra kuo, kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau ji turi būti argumentuota. Kaip tik tuo metu laikraštyje „Mūsų Ignalina“ tarp viso srauto informacijos buvo paskelbti ir skaičiukai, sukėlę dar didesnį šurmulį jau kitu lygiu, nes jie, kaip vėliau paaiškėjo, netikslūs. 

Sėdome prie stalo su Ignalinos socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vadovė N. Truchina bei specialiste Jolanta Cicėniene pasidėję dokumentus, skaičiuotuvus ir paskaičiavome. Turima informacija pateikiama bendrai, kiek įmanoma aptariant galimus variantus, kadangi vieno bendro skaičiaus, pritaikomo visiems deklaruojantiems pasėlius bendrai – būti negali. 

Remiantis Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu, skelbiame išmokų už pasėlius dydžius. Pagrindinė išmoka – 64,00 Eur/ha ir dar prisideda žalinimo išmoka – 51,47 Eur/ha (žalinimo išmoka, turi atitikti tris sąlygas: 1) pasėlių įvairinimas; 2) ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių puoselėjimas (5 proc. deklaruojamame plote); 3) daugiamečių pievų išlaikymas. 

Papildomai už 30 pirmųjų ha gaunama 59,68 Eur/ha, už kiekvieną šį skaičių viršijantį ha lėšos neskiriamos. Jeigu pasėlius deklaruojantis žmogus yra jaunasis ūkininkas (iki 40 m.) tai jis ne ilgiau, kaip 5 metus už pirmuosius 90 ha gauna 54,22 Eur/ha. 

Dar vienas priedas – buitiškai tariant, nederlingos žemės. Čia jau painiavos daugiau. Pirmiausia į šią kategoriją gali pretenduoti tik gyvulius auginantys ir pasėlius deklaruojantys žmonės, bet ir tai dar ne viskas. Jei žemes deklaruoji Didžiasalio, Tverečiaus ir Mielagėnų seniūnijose, kur iš nustatyta, kad žemės yra pakankamai našios, mokama tik 25 Eur/ha ir tai tik pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu geriausiu atveju 3 metus (dėl kitų, paskutiniųjų metų dar tikslios informacijos nėra). Pasėlius deklaruojantys vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, t. y. Ceikinių, Dūkšto ir Naujojo Daugėliškio seniūnijose, mokama 50,05 Eur/ha, o vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, t.y. Ignalinos miesto, Ignalinos, Linkmenų, Rimšės, Kazitiškio ir Vidiškių seniūnijose, mokama 61,60 Eur/ha. Svarbu ir tai, kad jei deklaruojama daugiau nei 100 ha, išmoka mažinama.

Taigi, paskaičiuokime konkrečiai. Jei esi senjoras iš Mielagėnų, turintis karvutę, 3 ha žemės, tai geriausiu atveju gauni 600,45 Eur (200,15 Eur/ha). Jei esi ne jaunas žmogus iš Ceikinių, neturi gyvulių ir tiesiog deklaruoji turimus 5 ha pievų be jokių sėjomainų, tai gauni 577,35 Eur (115,47 Eur/ha). Jei esi jaunas ūkininkas iš Linkmenų ir deklaruoji 30 ha pasėlių, tai gauni 8 729,1 Eur (290,97 Eur/ha). 290,97 Eur – maksimali išmoka už ha, jei žmogus atitinka visus kriterijus ir daug investuoja į žemės dirbimą, bet reikia nepamiršti, kad yra papildomų sąlygų, kurios paminėtos anksčiau. 

Štai tokia paprasta matematika. Kiek kainuoja įdirbti žemę, žino puikiai žino tas, kuris turi jos bent jau savo poreikiams kokį hektarą ar kitą. 

Kiekvieno žmogaus darbas yra svarbus ir turi būti vertinamas, o už jį deramai mokama, nes kiekvienoje veikloje (ar žemę ari, ar namą statai, ar knygą rašai) reikalingas išmanymas, pastangos, disciplina, darbas, kūrybiškumas ir įkvėpimas. Jei to nebus, rezultatas nedžiugins.