Skip to content

Ignalinos bitininkų bendrijoje – išskirtinis susitikimas

Lina RAGINYTĖ

Amšiejus pastebi, kad anksčiau neatsitiktinai kiekviename ūkyje buvo laikoma bičių, mat žmonės suprato, kad be jų derliaus negausi. „Dabar girdžiu, kad Lietuvoje trūksta įvairių kultūrų sėklų. Stambieji ūkininkai jau prašo bitininkų į jų valdas atvežti bičių. Todėl nuolat kartoju: jei ūkininkaujate, tai ir bitininkaukite“, – ragina pašnekovas.

Kaip patyręs bitininkas vertina vis garsesnius pasisakymus, kad medų valgyti nėra sveika? Žodžių į vatą nelinkęs vynioti A. Amšiejus teigia, kad taip nusikalbėti gali tik mažai proto turintis žmogus.

„Aš tokiais atvejais klausiu, kaip mano organizmui gauti, pavyzdžiui, rutino, kad kraujagyslės nekalkėtų? Gerti tabletes? Bet juk tai absurdas! Toks kiekis rutino, kaip šaukšte medaus, yra 200 tablečių“, – skaičiuoja pašnekovas, rodydamas jo studentų nuragautus pačių įvairiausių rūšių medaus stiklainiukus. 

Amšiejaus teigimu, svarbiausia, kad vartojamas medus būtų natūralus, nekaitintas. „Ant užsienietiško medaus stiklainio niekada nerasite „medaus šokio“, t. y. marmurą primenančio kelių atspalvių ornamento. Nes užsienyje medus dažniausiai yra kaitinamas. O šio proceso metu jis išskiria nuodingą medžiagą – oksimetilforfurorą. Dėl to ES direktyvose ir nurodoma,  kad vaikams iki 5 m. amžiaus medaus duoti negalima. Mat oksimetilforfuroras sukelia alergiją. Užsienyje medus iš pradžių pilamas į statines, o vėliau kaitinamas, nes sukietėjusio, nepakaitinęs iki 50 laipsnių, į stiklainius neišpilstysi. Tad jei statinė sveria 300 kg, kiek laiko reikia kaitinti, kad viduje esanti masė suskystėtų? Ogi 3–4 paras“, – piktinasi bitininkystės žinovas. Tačiau, pasak jo, galima netgi patiems pasigaminti sveiko, natūralaus, kreminės konsistencijos medaus. Tačiau tą daryti reikia ne žiemą, kai medus stiklainyje yra virtęs „plyta“, o tada, kai jis tik pradeda kristalizuotis. 

„Gliukozės kristalai turi didelius spyglius, panašius į žmogaus rankų pirštus. Pabandykite juos nulaužti, kai jie stipriai susikabinę – tikrai nepavyks. O ankstyvą rudenį šiuos kristalų spyglius galima lengvai nulaužti netgi paprastu virtuviniu maišytuvu. Tam tereikia 2–3 vakarus iš eilės, pavyzdžiui, kad ir maišant tešlą blynams, porai minučių elektrinį įrankį panardinti ir į medų. Ir visą žiemą turėsime jo kreminio bei puikaus“, – pataria A. Amšiejus ir ragina mėgautis natūraliu, sveiku lietuvišku medumi.

Anomališkas sezonas 

Rūpesčių kelia ir šiltas ruduo, ir šilta žiema ne tik agronomams, bet ir bitininkams. „Avilius šiltinti reikia tada, kai bent penkias dienas temperatūra būna apie nulį laipsnių. Iki šiol dėti kamšas buvo anksti. Mane labai neramino kitas dalykas, kurio iki šiol Lietuvoje nebuvo. Visą rudenį žydėjo garstyčios, kurias ūkininkai sėja, laikydamiesi žalinimo reikalavimų. Bitės iki spalio pabaigos nešė medų ir galėjo susidėvėti. Nerimą kelia žiema, tačiau kokios bus pasekmės, pamatysime tik pavasarį. 

Padėti bitėms neįmanoma. Tuo labiau, kad buvo šilta ir kai kurios šeimos ilgai augino perus. Mūsų žiema – 4–5 mėnesiai. Bitės, kurios rugsėjį turėjo eiti žiemoti, nešė medų. Kai kurie bičiuliai skambino ir sakė, jog prinešė po kelis korius medaus. Jos dirbo kaip vasarą. Vidutiniškai bitės baigia skraidyti tik spalio 25 d. Kuo ilgiau rudenį jos gali paskraidyti (bet nenešti medaus) tuo geriau. Vieną kartą lapkričio vidury bitės dar skraidė ir po to labai gerai žiemojo. Kol kas nėra duomenų, kaip bites veikia sideraliniai augalai. Šiemet prašysiu bičiulių, kurių aviliai buvo netoli garstyčių pasėlių, stebėti šeimas ir perduoti duomenis. Galbūt mes nerimaujame visai be reikalo“, – teigė A. Amšiejus.

Ši išskirtinė žiema daugelį išmušė iš vėžių ir iš anksto numatyti pasekmes labai sunku net ekspertams. Numanyti galima, bet tik numanyti… 

IRVVG nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *