Čia neseniai kažkoks „žemės ūkio“ veikėjas gąsdino, kad pigi ukrainietiška vištiena uždusins Lietuvos įmones. Ukrainoje paukščių gripas įsisiautėjo, todėl ten vištas reikia išpjauti, nes ukrainiečiai patys tiek vištienos nesuvalgys, veš į Lietuvą, vištiena atpigs, o tada lietuviams jau taip blogai bus…

Ar atkreipėte dėmesį: jeigu kas nors Lietuvoje atpinga (labai retai taip būna, bet dar pasitaiko), niekas nesidžiaugia, kad žmonėms lengviau bus gyventi? 

Ne, „centriniai“ durnaliūgos pirmieji skuba paverkti, kad lietuviams bus blogai, o lietuviai – tai tie, kurie tą daiktą gamina, nes jie tiek darbo įdeda, taip sunkiai dirba, o kiti, gal net ne lietuviai, ima ir pigiai visa tai suvalgo.

Tiesa, su Ukraina pavyko susitvarkyti: Europos Komisija uždraudė įvežti į Europos Sąjungą šviežią paukštieną ir jos produktus. Bet tada ir lenkai pranešė apie tą paukščių gripą, o iš Lenkijos vištienos įvežama nepalyginamai daugiau, ir pigios. Žodžiu, blogai lietuviams.

Čia dar ir Briuselis, lyg vietoje bėdų mažai būtų, sugalvojo išmokas Lietuvai nuo 2021 metų sumažinti. Dėl šito sumažinimo, aišku, bus kalti tie, kuriuos rudenį į valdžią išrinks, nors į Briuselį derėtis dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka važinėja. 

Tik ir V. Šapokos dėl sumažėjusių išmokų, jeigu jos sumažės (priešingo rezultato tikėtis neverta), kaltinti nederėtų. Viena karvutė jau užtrūko – Didžioji Britanija jau, gali sakyti, trinktelėjo Europos Sąjungos durimis, o juk britai geras įmokas mokėjo. Pavyzdžiui, vien 2018 m. sumokėjo apie 13,5 milijardo eurų – tiesa, dalį po to atsiėmė. 

Tiek kiek dabar nebenori mokėti ir kitos šalys, faktiškai primaitinančios Rytų Europos šalis. Sako: pažiūrėkit, kiek jūs išleidžiat. Suprantame, kad uždirbate mažai, bet iš kurios kišenės tiek galite išleisti? Gal pirma susitvarkykite su mokesčiais, kad visi juos mokėtų kaip pridera, o tada ir pažiūrėsime, kiek jūs iš tikrųjų uždirbate ir kaip iš tikrųjų gyvenate.

O kol nesusitvarkėte, veikiausiai mano Briuselis, mes jums mažesnius paketus dalinsime… Įdomu tai, kad mūsų finansininkai labiausiai verkia dėl mažėjančių išmokų Sanglaudos fondui. Girdi, šie pinigai buvo skiriami rimtiems dalykams, pradedant kaimo mokyklų renovavimu ir baigiant investicijomis į pramonę. 

Kadangi, prisipažinsiu, nežinau, kokiais principais valstybėje, kurioje pramonė yra privačiose rankose, į tą pramonę investuojama – o ar jūs bent girdėjote, kam konkrečiai tie pinigai atitenka? – tai apsiribosiu kaimo mokyklų renovavimu. Keista, kad dar ne visos tokios mokyklos renovuotos, nes šiaip jeigu kuri nors uždaroma – ji paprastai jau būna renovuota. Matyt, dar kai kur kaimuose ir veikiančių mokyklų yra išlikę.

Ir dėl to, kad mažiau pinigų bus gauta iš Briuselio, gąsdina mus ekonomistai, sumažės ūkio augimas, padidės nedarbas… Kaip čia išeina: jau skundžiamasi, kad Lietuvoje nėra kam dirbti, kad reikia užsieniečius vežtis, o čia – padidės nedarbas… Beje, jau ir vežamasi, nes sakoma, kad dirbti yra kam, bet nėra norinčių dirbti. 

Aišku, sunku bus, kai vargstantiems skirti paketai iš Briuselio sumažės. Ir vargstantiems bus sunku, ir ypač skirstantiems. Pažiūrėkite, kokie „vargšų kvartalai“ didmiesčius supa, kokie namai miestų centruose statomi, kiek juose butai kainuoja. Sakysit, lietuviai tokie vargšai, kad niekas tokių neįperka? 

Taip, pasakos – lietuvių mėgstamas tautosakos žanras.

Ne pasakos yra kitas dalykas. Briuselis neduos pinigų, valdžios vyrai (skirstytojai) neturės iš ko gyventi, vadinasi, didės mokesčiai, didės tarifai – už elektrą, vandenį, ir skaičiuokite toliau. Ir jau didėja, jaučiate?

Dar kovai su klimato kaita pinigų reikės. Aš šią žiemą malkų iki šiol dvigubai mažiau sukūrenau, negu pernai. O kiek jūs už šildymą sumokėjote – dvigubai mažiau, negu pernai? Jeigu ne, tai gal tas skirtumas nueis kovai su šiluma. Juk nuo senų laikų bet kokia valdžios kovojama kova – būdas patuštinti savo piliečių kišenes.