Skip to content

Ignaliniečių sveikatai pranašumo suteikia plaukiojimas

Lina RAGINYTĖ

Ignaliniečiai – vieni sveikiausių, aukščiausių bei… ilgiausiai gyvenančių žmonių šalyje. Ir ne tik genams reikia dėkoti. Didžiulę įtaką sveikatai ir kūno sandarai turi plaukimas. Būtent ši veikla stiprina raumenis ir atitolina senatvę. Paradoksalu, tačiau tik kas penktas šalies gyventojas moka plaukti. Priežasčių yra net keletas. Tačiau ignaliniečiams tai – jau nebe problema. Plaukimo trenerio Eugenijaus Rakitino iniciatyva jau kelerius metus visi vaikai mokomi plaukti. Tiesa, dėl projekto tęstinumo neskubėkime ploti rankomis, nes kol kas tik Švenčionių rajono savivaldybė sutvarkė dokumentus, o Ignalinos rajono savivaldybė dar nepalaimino ir neskyrė lėšų antram projekto etapui.

Plaukimas – išgyvenimo įgūdis

Nors bėgti išmokstame vos pradėję vaikščioti, dviračiu išmokstame važiuoti dar vaikystėje. O kaip dėl plaukimo? Plaukti taisyklingai – iššūkis net ir aktyviai sportuojantiems. Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra nustačiusi neformalius mokėjimo plaukti standartus suaugusiam žmogui – 400 m. plaukimas be sustojimo arba 30 min. plūduriuojant. Plaukiant svarbiausia žinoti plaukimo judesius ir juos atlikti taisyklingai. Plaukiant netaisyklingai yra sunaudojama daugiau energijos, nuplaukiamas mažesnis atstumas, greitai pavargstama, uždūstama. Dėl šių priežasčių padidėja rizika nuskęsti. Taisyklingus plaukimo judesius plaukikai, plaukimo atstovai ir treneriai tobulino daugiau nei 150 metų, todėl taisyklingai plaukiantis žmogus nesunkiai nuplauks 400 metrų be sustojimo. Kada reikia pradėti mokytis plaukti? Nors išmokti plaukti niekada nevėlu, geriausia plaukimo pagrindus įgyti dar mokyklose.

 „Plaukimas yra ne tik maloni sporto šaka, bet ir būtinas išgyvenimo įgūdis. Lietuvos gyventojai mėgsta leisti savo laisvalaikį prie upių, ežerų, Baltijos jūros. O nemokant plaukti net ir buvimas šalia vandens telkinių kelia pavojų gyvybei, apie kurį nesusimąstome. Pasaulio sveikatos organizacija laikosi pozicijos, kad mokytis plaukti reikia pradėti mokykliniame amžiuje. Mes tuo rūpinamės Ignalinoje“, – sako treneris Eugenijus Rakitinas.

Baseinų Lietuvoje yra tik apie 40. Mūsų šalies plotas yra labai panašus su Nyderlandų, bet ten baseinų yra apie 700. Tarp tų keturiasdešimties baseinų vienas puikiausių – čia, Ignalinos sporto ir pramogų centre.

Mokymo plaukti projektas pradinukams

Nuo 2011 m. prasidėjus naujiems mokslo metams Ignalinos ir Švenčionių rajonų vaikai turi išskirtines galimybes. Tai pamokos rytais laisvame Ignalinos SPA centro baseine, pagal projektą ,,Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“. Projektą sudaro du etapai: rudeninis ir pavasarinis. Rudenį projektą finansuoja Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras, o pavasarį – Ignalinos ir Švenčionių rajonų savivaldybės. Pavasario sezonui švenčioniškiai jau pasiruošę, o ignalniečiai kol kas džiūgauti negali. Nors, pasak E. Rakitino, tikimasi savivaldybės palaikymo, nes žodinis pritarimas yra gautas.

Plaukimo trenerio E. Rakitino įkurtas Ignalinos plaukimo klubas yra šio projekto partneris jau devintus metus. Šių mokslo metų rudenį Ignalinos baseine buvo mokomi plaukti Ignalinos ir Švenčionių r. pradinukai, iš viso apie 300 vaikų iš Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos, Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijos, Dūkšto mokyklos, Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro, Vidiškių gimnazijos, Švenčionių pradinės mokyklos, Švenčionėlių progimnazijos bei Pabradės ,,Žeimenos“ ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos antrokai. Visiems mokymo programą baigusiems vaikams po atsiskaitymo įteikiami ir gebėjimus patvirtinantys dokumentai.

Pasak Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos pradinių klasių mokytojos Alos Zubovos, diena, kada vaikai važiuoja į pamokas baseine yra visų laukiamiausia ir mėgstamiausia. Kad patektų į baseiną, pabradiškiai atvažiuoja 60 km.

Baseine ir darželinukai

Seniai seniai… na, gal ir ne taip jau seniai, bet prieš gerą gabalą metų Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykloje (darželyje) taip pat buvo baseinas. Net prieš kelis dešimtmečius plaukiojo vaikai jame, deja, griežtėjant reikalavimams, per sudėtinga išlaikyti mažai įstaigai baseiną, todėl jis renovacijos metu buvo išardytas. Taigi, plaukioti vaikai galėjo tik tėvų iniciatyva jiems priimtinoje vietoje. Šiais mokslo metais plaukimo treneris E. Rakitinas nusprendė į sveikatinimo veiklas įtraukti ir darželinukus. Jo projektas „Pirmoji pažintis su vandeniu“ gavo finansavimą iš Sporto rėmimo fondo ir jau kuris laikas sėkmingai vykdomas.

Vaikus į baseiną atlydėjusi Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos darbuotoja ir kartu penkiamečio „plaukiko“ mama Rita džiaugiasi projektu. „Vaikai mokomi ir savarankiškumo, ir higienos bei įgyja pirmuosius plaukimo įgūdžius. Viskas prasidėjo persirengimo kambariuose, išaiškinta kas ir kaip daroma, o dabar jau kai kurie pradeda plaukioti ir didžiajame baseine. Tai tiesiog nuostabu. Labai džiaugiamės“, – sako Rita.

Ežeras ar baseinas?

„Geriausia mokytis baseine, tai yra saugiausioje aplinkoje ir tinkamos +26° – 28°C temperatūros vandenyje. Plaukimo pamokoms atviruose vandens telkiniuose reikia specialiai paruošti vietą, ją aptveriant plūdurais ar skiriamosiomis juostomis. Parenkant plaukimo vietą reikia atsižvelgti į vandens tėkmės greitį, vandens gylį, dugno ypatumus bei vandens sanitarinę būklę. Vanduo turėtų būti ne šaltesnis kaip +18°C. Atviruose vandens telkiniuose dėl žemesnės temperatūros plaukimo pamokos laikas turėtų būti trumpesnis, nes vaikai greitai pradeda žvarbti ir pasiekti mokymo tikslus yra sunkiau. Nors jei tėvai, mokantys plaukti moko ir savo vaikus, tiek baseine, teik ežere, tai yra puiku“, – sako E. Rakitinas.

Naudos – nenuneigsi

 „Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad plaukimas turi naudą įvairioms mūsų organizmo sistemoms. Plaukimas stiprina atramos – judėjimo aparatą, viso kūno raumenyną, padeda lavinti taisyklingą laikyseną. Tuo pat metu sąnariai ir stuburas apsaugomi nuo per didelės apkrovos, kuri patiriame mankštinantis sausumoje. Kitaip negu judėdamas sausumoje, žmogus vandenyje plaukia horizontalioje padėtyje. Todėl kraujas lengviau teka kraujagyslėmis, gerėja kraujotaka galūnėse. Išorinis vandens slėgis aktyvina kraujotakos sistemos veiklą ir gerina kraujo sugrįžimą į širdį. Reguliariai plaukiojant stiprėja širdies raumeninis audinys, didėja jos tūris, o darbas tampa ekonomiškesnis. Šie širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai stiprina sveikatą, atitolina senėjimo procesus. Plaukiojant kvėpavimas yra sudėtingesnis negu normaliomis sąlygomis. Vandens slėgis sunkina įkvėpimą, tačiau skatina gilų iškvėpimą. Taisyklingai plaukiant įkvepiama trumpą laiką vandens paviršiuje, o iškvepiama į vandenį. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemos vystymąsi – stiprėja krūtinės ląstos raumenys, didėja krūtinės ląstos paslankumas ir gyvybinė plaučių talpa“, – dar kartą primena plaukimo treneris.

Naudą gauna ir Ignalinos sporto ir pramogų centras. Jau ne vienerius metus stebima tendencija, kad būtent projekto vaikai vėliau prie baseino įpratina ir tėvus, senelius, net draugų šeimas. O atsivesdami juos pasigiria ir gelbėtojams, ir baseino darbuotojams. Vaikai gebėjimą plaukti vertina kaip didžiulį privalumą ir išskirtinį gebėjimą, kuriuo noriai puikuojasi. O kiekvienas naujas lankytojas – parama išlaikant baseiną ir jo nesirūpinančią komandą.

Reportažą iš Ignalinos ir sporto pramogų centro žiūrėkite 2020 02 02 Ignalinos TV laidoje „SAVAITĖ“, laidos įrašą rasite Facebook‘o paskyroje „Ignalinos TV“ arba internete www.ignet.lt.
Ignalinos TV nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *