Skip to content

Jus skundžia Anonimas

Angry man in paper bag mask punching

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Lietuvių kalbos grynumo gynėjai kartais priešinasi bet kokiam naujam žodžiui. Čia jeigu tas žodis iš rusų kalbos bando ateiti. Ir jie visiškai nekreipia dėmesio, kad anglų kalba vis labiau užgožia valstybinę. Ypač toje televizijoje, kuri nacionaline vadinasi. Anksčiau valstybine vadinosi, bet nacionalinė – gražiau skamba, o kad tai, kas transliuojama, su tautiškumu gerokai kertasi, čia nieko tokio.

Štai „Eurovizijos“ atranka baigėsi. Kadangi nacionalinis transliuotojas nesivargino dainų pavadinimų išversti, net papasakoti, apie ką ten dainuojama, tai tos atrankos nežiūrėjau. Džiaugiuosi tik, kad Lietuvai atstovaus grupė, kurios pavadinimas lietuviškai, matyt, būtų „Roopė“, gal ropė senovėje taip vadinama buvo, taigi ir pati daina turėtų būti susijusi su Lietuvos kaimu, jo praeitimi, o gal net ateitimi.

Bet aš jau krypstu nuo temos, nes norėjau pasiūlyti galų gale įteisinti seniai žmonių vartojamą žodį „stukačius“ ir iš jo kildinamą „stukalinti“. Dabar sakoma „pranešė pilietiškai nusiteikę žmonės“, o bus galima pasakyti trumpiau: „stukačiai pastukalino“. Anais laikais, prisimenu, stukačiai patriotais buvo vadinami, bet kadangi dabar žodis „patriotas“ – beveik keiksmažodis, tai mano siūlomas lietuvių kalbos praturtinimo variantas labai tiktų.

O prisiminiau stukačius ir stukalinimą, kai po anoniminės apklausos kažkurioje Klaipėdos ligoninėje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, ar vieni gydytojai kitų neskriaudžia ir nestumia į savižudybę, kaip nutiko Vilniuje, anonimais susidomėjo atitinkami organai (vartokime daugiau senų pavadinimų) paprašė atskleisti jiems anoniminės apklausos dalyvių pavardes.

Ne, neteigsiu, kad skiname kovos su patyčiomis mokykloje vaisius, kai šiltnamio sąlygomis augę vaikučiai išmetami į gyvenimą, kur staiga susiduria jau net ne su patyčiomis, o su kova už būvį – už aukštesnį postą, didesnį atlyginimą negu kolegų… Aš apie anonimiškumą. Juk išeina, kad anoniminę apklausą Klaipėdoje surengę veikėjai turi anonimų pavardes.

O kaip jūs manote – kad jeigu paskambinote anoniminiu pasitikėjimo telefonu, tai lieka nežinoma, iš kokio, kam priklausančio telefono, taigi ir kas skambino? Arba jeigu elektroninį laišką parašėte – niekas jūsų adreso nesužinos? Pasitikėjimas – tai čia jūs pasitikite, o jumis pasitiki, tik kai patikrina, kas jūs toks. Beje, be reikalo aiškinu, visi tai žino.

Jeigu labai norisi pastukalinti, vienintelis saugesnis būdas – pasakoti apie anonimus. Sakysim, ten Klaipėdoje apie konkrečius žmones buvo anonimiškai pranešta, su pavardėmis. O jeigu neanonimiškai apie anonimus pranešus? Sakysim, į vieną polikliniką retsykiais atvažiuoja gydytojas. Man (primenu, aš ne anonimas) ne kartą teko girdėti ir matyti, kaip nepagarbiai, tiesiog pasityčiodamas, jis kalbasi su sesele. „Mandagiai rėkia“. Jo pacientai vadina jį „labai nervuotu“. Bet jo pavardės aš negaliu parašyti, nes seselė gal išsigins, kad su ja taip negražiai kalbama. O to gydytojo kalbų aš nesu įrašęs, ir pagal dabartinius įstatymus prieš darant įrašą reikia apie tai perspėti… Geri laikai chamams atėjo, ar ne?

Tą gydytoją kai kas geru specialistu vadina. Ir aš pas jį pavaikščiojau. Nuėjau, sakau – skauda. Išrašė jis man tablečių. Ateinu po trijų mėnesių, sakau – vis tiek skauda. O jis man: čia asmens higienos stoka, nereikia neplautomis rankomis liesti.

Grįžau pas senąją gydytoją, ir ji man paaiškino, kad jau man senatvė (na, tai ir be jos aš žinojau) ir kad padės man tokie lašiukai, kuriems nė recepto nereikia. Ir pavadinimą ant popieriuko užrašė. Taip, padėjo, nebereikia kas trečia diena stiprių vaistų nuo skausmo gerti, kuriuos tas atvažiuojantis specialistas buvo prirašęs.

Matote, tokiu atveju aš galiu tik apie anonimą stukalinti. Ir visišku sutapimu pavadinsiu tai, kad esu skaitęs, kaip iš tos senos gydytojos buvo išsityčiota, esą ji „vos ne papildus“ išrašė. Na, gal ta gydytoja, kuri tokią nuomonę išsakė, proktologė buvo ir rusiškų žodžių „oko“ ir „očko“ prasmę sumaišė, pamanė, kad yra abiejų organų specialistė. Bet jeigu tai ir kur nors buvo, tai tik toli nuo mūsų, a ne?

Bet ką daryti tiems stukačiams, kurie nori atitinkamiems organams visą tiesą pranešti? Manau, kartais norisi parašyti – su pavardėmis, darbovietėmis… Ogi prisiminti senus laikus, kai nei interneto, nei mobiliakų nebuvo. Rašykite laiškus, pilietiškai nusiteikę žmonės, tada liksite tikrais stukačiais anonimais. Priešingu atveju jums patiems teks įrodinėti, kad esate ne dramblys. Ir žinok, gerai tai ar blogai, kad pasitikėjimas baigiasi, kai paliečiami kokių nors didžiųjų interesai. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *