Nenoriu iš ko nors juoktis, bet tokį klausimą girdėjau Ignalinoje – vienas diedukas taip kito klausė. Kaip sau norit, bet man atrodo, kad šitoks požiūris į pavojų, su sveiku humoru, kur kas normalesnis, negu kruopų šlavimas iš parduotuvių, kaip kad yra didmiesčiuose. Ignalinoje kruopų visose parduotuvėse – kokių tik nori ir kiek tik nori, o Vilniuje mums televizorius tuščias lentynas rodo.

Gal vilniečius lengviau suprasti, jie ten arčiau valdžios, žino, ko iš jos galima laukti. Jie žino, sakysim, kiek užtrunka naujo vaisto atėjimas į Lietuvą, kiek visokių popierėlių tam surašyti reikia. Ne šiaip sau žmonės juokiasi, kad Veryga į Ameriką skrido pigesnių, generinių vaistų nuo koronaviruso ieškoti, nes jam originalūs netinka.

Tiesa, ar pastebėjote, kad televizija ar portalai apie patį naująjį virusą nelabai aiškina. Užtat poliklinikoje girdėjau, kaip senolė diedukui aiškino, kuo bakterija nuo viruso skiriasi. Bakterija, aiškino senolė, tai kaip utėlė, ji į organizmą įlenda ir sėdi. O virusas – kaip blusa, į burną įšokti gali, todėl, sakė senolė, Sveikatos ministerija savo žmonėms rekomendavo vis gurkštelėti vandens iš čiaupo (gal kad tas virusas-blusa burnoje nuskęstų). O tą žinią senolei elektroniniu laišku pranešė pažįstama, nes šiaip tai esanti paslaptis.

Šiais laikais nesąmonės plinta kur kas greičiau. Bet ir žmonės suprasti galima, kai pasitikėjimo valdžia nėra, visko prisigalvojama. Štai vaistinėse nėra nei kaukių, nei dezinfekcinio skysčio. Dėl kaukių – čia durnaliūgos paniką sukėlė, jie puikiai žino, kad kaukės nuo viruso negelbsti (jeigu jūs sergate – kitą apsaugoti jos gali, bet jūsų, jeigu sveikas esate, neapsaugos), bet ir patys rašo, ir kitų skundus – kaip čia valdžia neprižiūri, kad vaistinėse kaukių būtų – spausdina, nes visuomenės nuomonę jie turintys atspindėti, o visuomenė piktinasi… 

O štai dezinfekcinio skysčio istorija įdomesnė, Praėjusį sekmadienį skaičiau „Delfi“ įdomų rašinį. Atpasakosiu jį, nes jau pirmadienio rytą to rašinio pagrindiniame puslapyje nebebuvo, jis buvo perkeltas į skyrelį „Verslas“, kurį atsidarančių tikrai nėra daug.

Taigi, pasirodo, dar aną savaitę „Vilniaus degtinės“ direktorius Rokas Mituzas parašė sveikatos apsaugos ministrui Verygai laišką – galiu po savaitės pradėti gaminti po 50 tonų dezinfekcinio skysčio į dieną, visai Lietuvai užteks, ir dar užsienin parduosim. Mat Obeliuose yra „Vilniaus degtinei“ priklausanti spirito gamykla, kurios pajėgumai leistų pagaminti 1,5 milijono 70 laipsnių stiprumo dezinfekcinio skysčio buteliukų per mėnesį.

Veryga atsakė, cituoju „Delfi“: „Rokai, jei nori gaminti biocidą, va tau 500 puslapių dokumentų rinkinys, per 4–5 mėnesius patvirtinsim tavo receptūrą, ir tada gal galėsi virti tą dezinfekantą“. „Gal galėsi“, ar ne? 

R. Mituzas bandė paaiškinti, kad visos formulės seniausiai patvirtintos, prašė duoti žmogų, kuris per dieną išduotų leidimą virti patvirtintos formulės dezinfekantą, ir galima būtų pradėti tiekti jį jau kitą savaitę. Davė tokį žmogų. tas po ilgų atsikalbinėjimų pasakė: „virti galėsite tik valstybės reikmėms, kai reikės, pasiimsim“.

Kaip suprasti – valstybės reikmėms? Ir kiek pagaminti? Tik valdžios vyrams, ar dar ir jų klerkams? Apie tai, kad reikia bent apytiksliai žinoti, kokių kiekių reikės, kad paskui nuo „valstybės reikmių“ likęs skystis sandėlyje negulėtų, nes paprastam žmogui jo parduoti be Verygos leidimų nebus galima, šnekėti neverta. 

Norintiems smulkiau šia istorija pasidomėti (šiais laikais ir senoliai internete naršo) – štai nuoroda: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/andriulis-negali-pateisinti-kodel-vaistinese-nera-dezinfekcinio-skyscio-nesuvokiu-kokia-logika-vadovaujasi-veryga.d?id=83664141

Bet gal čia viskas įstatymiška, kaip anksčiau sakydavo – „vsio zakonno“? Tada, aišku, žmogus už tokio įstatymo ribų.

„Kėdainių mugė” nuotr.