Pavasaris, iš tolimų kraštų grįžta paukščiai. Jie per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, antys 3–4 tūkst. kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais. Apie paukščių gyvenimą galima sužinoti nuolat vykdant stebėjimus, juos žieduojant, tačiau sekimui dabar naudojamos ir modernesnės priemonės – siųstuvai. Tai maži radijo įrenginiai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates.

Tačiau grįžkime prie vis dar populiaraus žiedavimo, padedančio nustatyti sparnuočių migracijos kelius. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Europoje paukščiai žieduojami daugumoje valstybių. Kiekvienoje šalyje gaminami ir specialiai tai šaliai skirti žiedai, kurie pažymėti šalies arba miesto, kuriame įsikūręs žiedavimo centras, pavadinimu. Greta šio užrašo įspaustas unikalus skaičių kodas. Radus paukščio žiedą, būtina apie jį pranešti šalies žiedavimo centrui. Ši informacija yra labai vertinga paukščių žieduotojams ir suteikia žinių apie paukščių judėjimo maršrutus, jų gyvenimo trukmę, paukščio žiedavimo aplinkybes.

Paukščių žieduotoją turime ir rajone. Vienintelį tokį. Tai Dūkšte gyvenantis mokytojas, buvęs ilgametis Dūkšto mokyklos direktorius Antanas Šimkūnas. Paukščius žieduoja jau gal keturiasdešimt metų, sako, nė pats tiksliai neatsimena kiek laiko tai daro. Pradėjo dirbdamas mokykloje su gamtininkų būrelio, kuriam ilgai vadovavo, vaikais. Šį pavasarį ponui Antanui gegutė skaičiuos jau 92-uosius, sveikata, sako, nebe ta, po medžius laipioti jėgų nėra, bet kasmet dar sužieduoja daugiau nei po šimtą paukščių. A. Šimkūnas – rajono legenda. Anksčiau, jei kas tik būdavo randa sužeistą žvėrelį ar paukštį, iš viso rajono veža pas Antaną į Dūkštą. Žino – priims, globos, gydys, augins. Kai sveikata ir jėgos dar leido, jis namų valdoje net mini zoologijos sodą buvo įsteigęs. Jo veikla, kaip gamtosaugininko, įvertinta didžiule šūsnimi padėkos raštų, tarp kurių yra ir prezidento Valdo Adamkaus padėka, trys – švietimo ministro. Prieš keletą metų apdovanotas ir Veterinarijos tarnybos specialiu medaliu „Sekite Pranciškaus pavyzdžiu“. Mat šv. Pranciškus, kaip žinia, yra gyvūnijos globėjas.

Neseniai A. Šimkūnas iš Kauno paukščių žiedavimo soties gavo pranešimus apie dvi jo sužieduotas zyles. Maniau, kad šie paukšteliai, žiemojantys Lietuvoje, yra sėslūs. Pasirodo – nieko panašaus. Vieną Dūkšte sužieduotą zylę sugavo Estijoje, kaip rašoma pranešime, už 322 km, po žiedavimo praėjus 582 dienoms, o antroji sugauta net Šveicarijoje už 1722 km po 150 dienų. Gamtininkas pasakojo, kad anksčiau jo viena Dūkšte sužieduota antis buvo sugauta Prancūzijoje, kita sumedžiota Vengrijoje, varnėnai sugauti Vakarų Vokietijoje ir Danijoje.

Paukščius žiedavimui ponas Antanas gaudo lesykla gaudykle. Atskrenda paukštis lesti, įlenda į tinklinę lesyklėlę, jos durelės virvute uždaromos ir paukštelis jau saujoj. Žiedai pagaminti iš aliuminio (gamina lenkai), jie kiekvienam paukščiui pritaikyti pagal jo dydį. Didžiausi žiedai skirti gulbėms, gandrams, o zylėms ar žvirbliams – mažyčiai, vos įžiūrimi. Ant kiekvieno žiedo užrašyta: Kaunas, Lituhania ir numeris. Metų pabaigoje žieduotojas Kauno centrui rašo ataskaitą, kiek kokių paukščių ir kokiais numeriais sužiedavo.

Kai atvykau pas Antaną, lauke prie namų, rodos, nemačiau nė vieno paukščio. Kai vėliau į lauką išėjo šeimininkas, kaip mat prisistatė būrys zylių ir kad gieda, kad gieda. Mat Antaną jos tiesiog pažįsta ir lauke paskui sekioja.

Gamtininkas pasakoja, kad daug mūsų paukščių kelionėse žūsta. Jau spauda rašė, kad kažkur Libane, pro kurį gandrai skrenda į Afriką, juos masiškai šaudo maistui. Dabar daugeliui grįžtančių gandrų, pernai prieš jiems išskrendant, buvo pritvirtinti minėti radijo siųstuvai, tai iš jų tik vienas gandras „atsiliepė“, jis grįžta į Europą, kiti dingo kaip į vandenį. Gandrai į Afriką skrenda per Baltarusiją, Ukrainą, toliau Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėmis. Pašnekovas sako, kad kai lankėsi Stambule, kuris yra gandrų kelyje, jų ten ant stulpų matė nesuskaičiuojamus būrius. O štai dėl šelmeninių kregždžių buvo kilęs net tarptautinis skandalas, mat jas masiškai maistui naikina Afrikoje. Ten čiabuviai žoles, kuriose tupi kregždės, ištepa kažkokiais klijais, paukšteliai prilimpa ir juos taip sugauna. Tai demaskavo vokiečių ornitologai. Todėl iš Lietuvoje sužieduotų 2000 kregždžių, buvo sugautos tik dvi.

Žieduojami visi laukiniai paukščiai, net varnos ar šarkos. A. Šimkūnas, sako, galintis visą dieną pasakoti paukščių istorijas, bet prasidėjo kovas, pats karščiausias žieduotojams metas. Tad ir kalboms daug laiko nėra. O mums kiekvienam verta žinoti, kad aptikus negyvą žieduotą paukštį, reikėtų nuo žiedo nurašyti visą ten esančią informaciją ir pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Kaune. Nesvarbu, ar žiedas lietuviškas, ar kitos šalies. Visų šalių žiedavimo centrai yra susijungę į EURING organizaciją ir tarpusavyje keičiasi informacija apie žieduotus paukščius. Gyvą paukštį reikia paleisti su tuo pačiu žiedu, o informaciją nurašyti ir perduoti Žiedavimo centrui. Pastaruoju metu ant žiedų stengiamasi daryti kuo stambesnius įrašus, kad juos būtų galima perskaityti, stebint paukščius per šiuolaikinį teleskopą ar žiūroną.

Autoriaus nuotr.