Praėjusiame numeryje rašėme, kad 1932 m. rugsėjo 25 d. Pajurgiškės k. laukuose, šalia Mikalavo, nusileido oro balionas, dalyvavęs Gordono Beneto taurės lenktynėse. Balionas pakilo Šveicarijoje, Bazelio m., ir per 41 val. 20 min. atkako iki Pajurgiškės, įveikęs 1550 km (963 mylias) ir tuo laiku pasiekęs pasaulio rekordą. Tąkart varžybas šiuo skrydžiu laimėjo amerikiečiai Tomas Setlas ir Vilfredas Bušnelas. Įvairioje literatūroje, taip pat ir angliškame internete, teigiama, kad balionas nusileido Lietuvoje netoli Kauno, kitur, kad netoli Vilniaus. Bet oreivis ir Lietuvos karininkas Antanas Mačiuina dar 1937 m. išleistoje knygoje „Oreivybė“ rašė, jog amerikiečiai įveikė 1536 km ir žemę palietė Švenčionių apylinkėse. Kitais metais, minint šio skrydžio 90-metį, Daugėliškio krašto bendruomenė užsimojo surengti oro balionų šventę.

Dalyvauja ir lietuviai

Šios taurės varžybos vyksta kasmet iki šiol (nuo 1906 m.), pastaraisiais metais jose dalyvauja ir lietuviai tėvas bei sūnus Robertas ir Danielius Komžos. Jie jau įrašė Lietuvos vardą į šių daugiau nei 100 metų skaičiuojančių varžybų rekordų sąrašą – 16-metis Danielius Komža yra jauniausias oreivis, kada nors dalyvavęs šiose lenktynėse. Šios lenktynės vadinamos lėčiausiomis pasaulyje. Mat Gordono Benneto oro balionų varžybų esmė ta, kad balionai yra pripildomi vandeniliu ir reikia nuskristi kuo toliau su vienu užpildymu. Kiekvienoje komandoje yra tik du žmonės – pagrindinis pilotas ir jo padėjėjas, kurie turi visą kelionės laiką sekti baliono aukštį, kryptį ir oro srautus, kad balionas galėtų nuskristi kaip galima toliau.

Oreivių tyko pavojai 

Dieną balioną aukštyn kelia ir jį kaitinanti saulė, tad stengiantis nepakilti per aukštai irgi tenka aukoti dujas. Be to, jei kilsi labai greitai ir aukštai ir dar uždarytu vadinamuoju apendiksu, balionas gali sprogti. Taip yra nutikę per vienas G. Beneto taurės varžybas. Naktį, kai kupolas atšąla, reikia mesti balastą, kad išsilaikytum reikiamame aukštyje. Jis pasirenkamas atsižvelgiant į oro sąlygas, vėjo kryptį, maršrutą ir oro erdvės kontrolierių nurodymus.
Dujinių balionų lenktynėse norint nuskristi kuo toliau, reikia skaičiuoti kiekvieną gramą, galintį traukti krepšį žemyn, bet geriamas vanduo gondoloje užima nemažai vietos. Be maisto oreiviai taip pat neištvertų, tačiau jo stengiamasi pasiimti kuo optimalesnį kiekį. Gondoloje yra galimybė pamiegoti iš medicininių neštuvų padarytoje lovoje, iškišus kojas per specialias ertmes krepšio šone. Dar palikta vietos ir biotualetui.

Gordono Beneto taurėje dalyvaujantiems balionams reikia gauti specialų leidimą, nes jie skrenda oro erdvėse, kuriose skraido lėktuvai. Lenktynių nugalėtojai vėliau sakė, kad jos primena „milžiniškų trimačių šachmatų žaidimą danguje“, nes skrendant „tenka atlikti gausybę skaičiavimų“.

Lydi tragedijos

JAV žiniasklaidos magnato G. Beneto sumanytų ir 1906 m. Paryžiuje pirmą kartą surengtų taurės varžybų istoriją yra paženklinusios ir tragedijos. 1995 m. į Baltarusijos teritoriją vėjui nunešus tris balionus, vieną numušė šios šalies karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Žuvo abu balionu skridę amerikiečiai Alanas Frenkelis ir Džonas Siuartas-Džervisas. Kiti du ekipažai buvo priversti nusileisti, jų narius suėmė baltarusių pareigūnai ir apkaltino be vizų kirtus Baltarusijos sieną. Paskyrus baudą, pilotai paleisti. Dėl šio incidento Baltarusija nei atsiprašė, nei skyrė kompensaciją žuvusių šeimoms.

Tragiškiausi G. Beneto lenktynių istorijoje buvo 1923 m., kai varžybos prasidėjo Belgijoje. Tada, įsismarkavus audrai, nuo žaibo kirčių žuvo penki oreiviai, o dar šeši buvo sužeisti.

1983 m. amerikiečiai Maksis Andersonas ir Donas Aida užsimušė gondolai atitrūkus nuo baliono, pilotams mėginant išvengti įskridimo į tuometės Rytų Vokietijos oro erdvę.

Pastarąjį kartą G. Beneto taurės varžybas mirtina tragedija paženklino 2010 m., kai dėl nežinomų priežasčių į Adrijos jūrą per audrą nukrito ir nuskendo 2004 m. taurės laimėtojai amerikiečiai Ričardas Abruzas ir Kerolas Raimeris Deivisas. Gondola su žuvusių oreivių kūnais buvo iškelta praėjus dviem mėnesiams po nelaimės.

Apie Tomą Setlą 

Pabandžiau „atkasti“ ką nors daugiau apie tą 1932 m. skrydį. Apie jį, ypač, kad nugalėtojų balionas nusileido Daugėliškio krašte, informacijos tik trupiniai, minimas vien toks faktas. Daugiau rašoma apie tuometį varžybų laimėtoją amerikietį Tomą Setlą, kuris, kaip rašoma angliškoje Wikipedijoje, buvo ne tik talentingas oreivis, bet ir puikus karo jūrininkas, laivyne tarnavęs 1918–1964 m., karjerą baigęs admirolo laipsnyje, dalyvavęs daugelyje jūros mūšių. Jis – gimė 1895 m., mirė – 1980 m. Kartu su kitais nustatė pasaulio aukščio rekordą, buvo patyręs oro balionininkas, ilgametis dirižablių pilotas ir skrydžių instruktorius, laimėjo kelias ne tik Gordono Beneto taurės varžybas, bet ir nemažai kitų lenktynių, nustatė daugybę atstumo ir ištvermės rekordų.  

Wikipedijos nuotr.