– Taigi, pastebėti sukčiaujantį asmenį tampa vis sudėtingiau?

Ir taip, ir ne. Nors naudojama technika yra sudėtingiau pastebima, vis dėlto žmogų išduoda jo elgesys, kūno kalba. Be to, nors didžioji dalis sukčiavimo atvejų būna, kai egzaminuojamasis naudojasi neleistomis vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, pasitaiko ir atvejų, kai egzaminą už asmenį ateina laikyti kitas. Kadangi prieš egzaminą sutikriname egzaminuojamųjų tapatybę ir paprašome pateikti tai patvirtinanti dokumentą, dažnai tenka gerokai paanalizuoti, ar tai yra tikrai tas pats žmogus. 

Kartais žmonės taip pat bando žiūrėti ir į šalia sėdinčio žmogaus kompiuterio ekraną, tikėdamiesi jame išvysti jiems neaiškaus klausimo atsakymą, nors niekas negarantuoja, kad šalia sėdintis į jį atsakys teisingai. Tokiais atvejais dažniausiai užtenka tik įspėjimo. Beje, dar prisimenu praėjusiais metais ir atvejį, kai asmuo egzamino metu tiesiog naudojosi KET knygute.

– Galbūt sukčiaujama dėl to, jog vyrauja nuomonė, kad teorijos žinios kelyje yra mažiau svarbios nei praktiniai įgūdžiai?

Taip, tai gali būti viena iš priežasčių. Tačiau teorijos egzaminas nėra vien punktai iš KET. Dalis klausimų yra glaudžiai susiję su praktinėmis situacijomis: galimų pavojų numatymą kelyje, teisingus vairuotojo sprendimus valdant automobilį įvairiose eismo situacijose, kurių tikrai netrūksta kasdieniame vairuotojo gyvenime, taip pat tikrinamos žinios apie ekonomiško vairavimo principus. Parengti teorijos egzamino klausimai „Regitroje“ testuojami ir tik patikrinus jų tinkamumą perkeliami į realius egzaminus.

Žinoma, jei žmogus iš pirmo karto išlaikė teorijos egzaminą ir nepadarė jame nė vienos klaidos, tai nereiškia, kad jis turės gerus praktinius įgūdžius vairuojant kelyje. Tačiau tinkamos teorinės žinios yra vienas iš saugaus vairavimo pagrindų, kuriuos jau žinant galima tobulinti praktinius vairavimo įgūdžius.