Skip to content

Prisimenant Lietuvos žiniuonę

Rytoj sukanka lygiai šimtas metų, kai gimė įžymiausia mūsų šalies vaistažolininkė, farmaceutė, etnografė, biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920-03-11 – 1996-01-17). Šie metai paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais. Man teko didelė laimė pažinoti ir nemažai pabendrauti su šia garsia mokslininke žiniuone. Pradžia buvo 1969 m., kai po antrojo kurso su bendrakursiais liepą atlikome botanikos praktiką Gerdašiuose netoli Druskininkų, prie pat Nemuno. Ne veltui paminėjau metus ir mėnesį, mat tada, liepos 20 d., amerikiečiai (N. Amstrongas ir E. Oldrinas) pirmieji išsilaipino Mėnulyje, o mes, studenčiokai, bandėme binokliais įžiūrėti, kur tie amerikonai nusileido. Aišku, mūsų žiūronai – tai ne teleskopas, kad galėtume matyti nusileidusius astronautus. O praktiką tuomet mums dėstė R. Bandžiūlienė ir E. Šimkūnaitė. 

Joms buvo svarbiausia, kad pažintume augalų rūšis. Atsiskaitant  už praktiką, reikėjo bent 100 rūšių atpažinti, tai einant per pievas, laukus, pamiškes su E. Šimkūnaite buvo akcentuojama, kokios augalo, žolelių gydomosios savybės, kokias ligas gydo. Nuskynus kokio nors augalo lapelį, žiedą, sutrindavo delnais, duodavo pauostyti arba pakramsnoti, kad geriau įsimintume. Visuomet ką nors vaizdžiai pridurdavo iš liaudies tautosakos pastebėjimų, burtų. Mane stebino jos nepaprastas atsidavimas savo pamėgtai profesijai. Buvo taip, kad į maršrutą išeiname visa mūsų grupė iš daugiau nei 20 studentų, o grįžtame  su ja tik dviese – aš ir kolega K. Baranauskas. Kad ir likus dviese, ji nereiškė jokio nepasitenkinimo, kad jie, grubiai tariant, „nusimuilindavo“ nuo išvykos. Mano kursiokai supratę, kad už praktiką reikės atsiskaityti ne E. Šimkūnaitei,  o  kitai VU dėstytojai,  tuo ir pasinaudojo. 

Praktikos metu teko padirbėti, sodinant valerijonus. Kiek supratau, ji konsultavo Gerdašių vaistažolių ūkio specialistus. Tada Lietuvoje buvo tik du vaistažolių ūkiai – Gerdašių ir Baliulių Švenčionių r. Besibaigiant praktikai, gerb. E. Šimkūnaitė man pasiūlė ateiti dirbti susisteminti jos surinktą didžiulę medžiagą apie vaistažoles, tautosaką. Bet aš, kaip ir mano kolega, buvome užkietėję zoologai, dirbti kabinetinį darbą prie popierių, rankraščių, kad ir labai vertingų, nenorėjome.

Mane nustebino nepaprastai fenomenali jos atmintis. Po kokių 20 metų aš ją atsitiktinai susitikau Ignalinos geležinkelio stotyje, galvojau, kad po tokios ilgos pertraukos manęs nepažins, bet ji pirmoji mane užkalbino. Jos paprastumas tiesiog stebino, jos niekas nebandė pasitikti, ji tikriausiai ir nenorėjo, kad apie ją kas šokinėtų, nors buvo neeilinė asmenybė, garsi mokslininkė. Dabartiniais laikais turime nemažai žolininkų, vaistažolininkų, fitoterapeutų bemaž kiekviename šalies kampelyje. Tai J. Balvočiutė, J. Vasiliauskas, A. Karaliūnaitė ir kt. Mūsų rajonas turi garsų kraštietį fitotarapeutą Juozą Ruolią. Reikia pažymėti, kad be J. Ruolios savame rajone turime ir rimtai profesionaliai su žolelėmis gyduolėmis besidarbuojančią Jūratę Pušinskienę, kuri ruošia įvairius arbatų mišinius, mikstūras įvairiems negalavimams. Baigiant, tikrai vertėtų neužmiršti E. Šimkūnaitės gausaus moksliniais metodais pagrįsto palikimo. Įvairus E. Šimkūnaitės patarimai, rekomendacijos fitoterapijos srityje ir šiais laikais nepaseno, išlieka vertingi.

Ir pabaigai – esant masinei psichozei dėl koronaviruso, kai iššluotos visos dezinfekcinės priemonės, vertėtų priminti, kad paprastas muilas naikina 60 proc., ūkinis muilas 80 proc., o ugniažolės ištrauka – net 100 proc. mikrobinių užkratų. 50 g išdžiovintos ugniažolės (jau dabar galima rasti žaliuojančią) 2–3 min.  pavirinti litre vandens, ataušinti, perkošti ir plauti rankas.

K. Šiaulyčio pieš., J. Danausko nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje