Skip to content

Sudėtinga situacija reikalauja greitų ir efektyvių valdžios sprendimų

Jonas BALTAKIS

Pasaulį užgriuvusi koronaviruso pandemija, ko gero, pirmas po prieš 70 metų pasibaigusio karo toks išbandymas daugumai šalių, tarp jų ir Lietuvai. Kaip seksis šią krizę suvaldyti, priklausys ir šios valdžios – valdančiųjų partijų, Seimo ir Vyriausybės – ateitis. Situacija keičiasi ne dienomis, o valandomis. Lyg besisukančiame kokiame skaitiklyje, užsikrėtusiųjų, mirusiųjų, pasveikusiųjų skaičiai keičiasi kelis kartus per dieną. Kaip ir valdžios sprendimai, nurodymai, rekomendacijos, draudimai.

Trečiadienį kalbinau Seimo narį Gintautą Kindurį. Kaip situacija Lietuvoje matoma iš Seimo aukštumų? Ar išlaikysime viruso atakas, ar apsiginsime nuo šio nematomo priešo? Kas buvo nuspręsta antradienio Seimo posėdyje, kuriame skubos tvarka priimta nemažai sprendimų ar jų pakeitimų, padiktuotų esamos situacijos? 

– Viskas priklauso nuo daug faktorių. Vieni iš jų –  lėšos situacijai valdyti, greiti ir efektyvūs sprendimai. Kas dėl pinigų, tai jų yra. Antradienį Seimas nutarė, pritrūkus savo turimų lėšų, skolinimosi limitą pakelti nuo 904 milijonų iki 5,4 milijardo eurų, taip užtikrinant tinkamą biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą. Tad pinigų yra, belieka juos protingai naudoti ekstremalios situacijos amortizavimui ir likvidavimui.

– Karantino sąlygomis darbdaviai, siekdami patirti kuo mažiau žalos, gali imtis įvairiausių priemonių. Viena iš tokių – spaudimas darbuotojams eiti neapmokamų atostogų. Turime informacijos, kad galimai taip bandoma problemas spręsti ir mūsų rajone, net biudžetinėse įstaigose. Ar tai teisėta? Kiek valstybė galės paremti verslą patiriantį papildomas išlaidas dėl darbuotojų prastovų?

– Kaip antradienį Seime plenariniame posėdyje teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, nepaisant kylančių sunkumų dėl karantino, darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar juolab nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Tai būtų rimtas pažeidimas. Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Jei nėra galimybių ne dėl darbuotojo kaltės jam suteikti darbo sutartyje sulygto darbo ar darbo nuotoliniu būdu, darbuotojui ar grupei darbuotojų turi būti skelbiama prastova. Pagaliau pacituosiu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės patarimą darbuotojams: „Nerašykite jokio prašymo ką nors daryti savo noru: išeiti iš darbo, sutrumpinti darbo laiką, paimti mokamų ar nemokamų atostogų ar pan.“

Antradienį Seimas papildė Darbo kodekso 47 str. antru punktu, kad prastova gali būti skelbiama ir Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną. Ten numatyta, kad ekstremaliosios padėties arba karantino atveju prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį (dabar tai 607 eurai, neatskaičius mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).

Vyriausybė įsipareigojo padėti darbdaviams, kurie skelbs prastovą darbuotojams ir taip išlaikys darbo vietas. Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimais nustatyta, kad darbdavių patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos 60 (ar tam tikrais atvejais 90) proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimalioji mėnesinė alga (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“). Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas. Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka. Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį

– Kai neteka darbo kas nors iš šeimos, jai nutrūksta ar sumažėja gaunamos pajamos, tuomet gelbėja socialinės pašalpos. Kokia jų mokėjimo politika šioje situacijoje? 

Savivaldybė ir toliau turi užtikrinti, kad gyventojai laiku gautų ir neprarastų teisės į paramą, kuriems ji priklauso, bei gyventojų sklandų aptarnavimą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją raginu gyventojus esant reikalui kreiptis nuotoliniu būdu (telefonu, el. paštu) į savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir seniūnijose dirbančius specialistus. Savivaldybės darbuotojai siekdami išvengti tiesioginio kontakto, jei tik įmanoma turi nereikalauti duomenų teisingumą patvirtinti asmens parašu (tai galima bus padaryti kito kreipimosi metu pasibaigus ekstremaliai situacijai). Kompetentingi specialistai kiekvienam gyventojui rūpimu klausimu suteiks konsultaciją ir patars dėl reikiamų imtis veiksmų.

– Nemažai gyventojų naudojasi kreditais. Netekus darbo, kad ir laikinai, gali atsirasti problemų mokėti kredito įmokas. Ar šia prasme yra kokių naujienų?

– Taip, antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Vartojimo kredito įstatymų pataisas, kuriomis nutarta įpareigoti nekilnojamojo turto kredito ir vartojimo kredito davėjus kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų. Kredito davėjas atidėjimą privalo taikyti bent iki 3 mėnesių (nėra draudžiama susitarti ir dėl ilgesnio termino). Tačiau ir toliau kas mėnesį reikia mokėti palūkanas.

– Kol kas Lietuvos koronavirusas ženkliau nepaveikė, tačiau nežinia, kaip bus toliau. Turbūt labiausia savo sveikata rizikuoja medicinos darbuotojai ir valstybės pareigūnai (tarkim, policininkai), kurie betarpiškai dirba su infekuotais žmonėmis. Neduokdie jie dėl savo profesinės veiklos „pagriebs“ virusą, praras darbą ligos laikui. Ar įstatymų leidėjai į tai kaip nors atsižvelgė?

– Taip, tuo taip pat pasirūpinta. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“)

– Ačiū už paaiškinimus!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *