Aštrėjant situacijai dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje, vis daugiau gyventojų supranta, koks svarbus dabar medikų darbas. Nors Ignaliną sudrebino žinia apie neatsakingai besielgusią vieną garbaus amžiaus medikų šeimą, kuriai nustatytas teigiamas koronaviruso testas ir atsipalaiduoti dar negalime niekas, nes džiaugtis galėsime tik praėjus mažiausiai dviem savaitėms po kontakto su minėtais medikais, tačiau nepaisant to, redakciją pasiekė ne vienas prašymas padėkoti rajone dirbantiems medikams: gydytojams, slaugytojams, kitam personalui. Pirmoji medikams pagalbos ranką ištiesė rajono savivaldybė, pristačiusi įstaigoms dezinfekcijos ir apsauginių priemonių. 

Kadangi dauguma medikų dirba nuotoliniu būdu, kiti dėl suprantamų priežasčių izoliacijoje, o ligoninėje budintys ir į iškvietimus važiuojantys ekipažai taip pat laikosi karantino sąlygų, versime praeities puslapius ir pasimėgausime akimirkomis, kada savo krašto medikus galėjome matyti nors ir kiekvieną dieną. 

Dažnai mėgstame sakyti, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Medikai – vieni iš tų žmonių, kurių pakeisti niekas kitas negali ir jie bus patys svarbiausi, kol žemėje gyvens bent vienas žmogus. Žemėje užgimus pirmajam žmogui, kartu su juo atsirado poreikis kažkam juo rūpintis. Net pirmykščiai mūsų protėviai reikalingiausiais ir svarbiausiais gentyje laikė medikus, tiesa šie tada išsiskyrė tik puikia intuicija, gebėjimu nuraminti ir tinkamų žolelių nuovirų išvirti. 

Bėgant tūkstantmečiams, kartu su žmonija vystėsi ir medicina. Ne taip jau ir sparčiai. Apie medicinos įstaigas rajono ir miesto gyventojai išgirdo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Tačiau apie gydytojus buvo girdėję anksčiau. 

Pirmas Ignalinos žemėse žmonių gydytoju pavadintas žmogus – Daugėliškyje dirbęs Malinauskas, kuris caro kariuomenėje tarnavęs sanitaru, išmoko pagelbėti žmonėms. Vėliau Ignalinoje, mažame dvarelyje, kur dabar įsikūrusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, apsigyveno lenkų pora – Rekšč. Vyras buvo Daugėliškio voitu, o žmona – gydytoja. 

1946 m. vadinamoje Vašivkoje, dabartinėje sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“, įkurta pirmoji ligoninė Ignalinoje, veikusi 20 metų. O po dvejų metų, Ignalinoje, Laisvės gatvėje, atidaryta miesto poliklinika. 

1966 m. žiemą duris atvėrė didžiulis dabartinės ligoninės pastatas. Šio pastato statyboms vadovavo ignalinietis Pranas Strazdas. 1985 m. balandį baigta statyti vaikų poliklinika. 

Medikų gretos augo, nes ir pacientų eilės ilgėjo. Triukšmingai partijos sargų apsupty vykdavo ir medicininės komisijos posėdžiai. Anuomet medikai birželio 19-ąją švęsdavo Tarybinio mediko dieną. Spauda mirgėjo nuo pagiriamųjų straipsnių, pacientų padėkų, o kiek besišypsančių medikų veidų laikraščių puslapiuose. Ignalinos viešosios bibliotekos archyvuose saugoma didžioji dalis medžiagos.

2019-ieji Ignalinoje – jau kitokie 

Tiesa, kai kurie ano meto medikai tebedirba ir šiandien, bet jau prisitaikę prie pokyčių, naujovių. Paradoksalu, tačiau vystantis technologijoms, vis dažniau pamirštamas žmogus, vis mažiau branginami santykiai. Didžiuliai medikų darbo krūviai ir reikalavimai paslepia jų šypsenas, bet jie visada žino, kad jų profesija – tarnauti žmonėms. 

Ignalinos rajono sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose dirba 259 darbuotojai. 

„Paskutinių kelerių metų laikotarpis yra labai sudėtingas. Medikai visada yra įtampoje, nes nuolat persekioja laukimas gresiančių pertvarkų, optimizavimų. Iš tikrųjų dirbame nežinioje ir baugiame laukimo procese. Tai vėl kelia tam tikrą stresą, kuris vienaip ar kitaip supriešina pačius medikus, supriešina medikus su pacientais ir dėl to atsiduriame sunkiose situacijose. Kada pacientai įtikėję tuo, kad rajono ligoninės yra kažkas blogo, ateina su nuostata, išsakydami ne tik savo bėdas ir nusivylimus, bet ir išlieja visą pyktį ant medikų, sukelia konfliktinių situacijų. Medikai sulaukia ir negražių, įžeidžiančių žodžių, bet visada jie turi išlikti orūs ir pagarbūs pacientui ir suteikti maksimalią pagalbą. Vidinė mediko stiprybė yra vertybė, už kurią jie turi būti gerbiami“, – įsitikinusi Ignalinos ligoninės vadovė Drąsuolė Jatulienė, kuri, pasibaigus darbo sutarčiai, nebeketina jos pratęsti ir įstaigoje dirba paskutines dienas.   

Liga ar nelaimingi atsitikimai į mūsų gyvenimo duris dažnai pasibeldžia netikėtai. Sveikatai sutrikus, pirmasis žmogus, į kurį kreipiamės, – gydytojas. Jis yra vienintelis, suteikiantis mums ir artimiesiems viltį bei galimybę pasveikti ir išgyventi. 

„Jei nori gerai dirbti, padėti pacientui, reikia susigaudyti, kas vyksta jo pasaulyje. Todėl nuo neigiamų emocijų negali atsiriboti – privalai įsijausti į žmogaus istoriją. Didžiąją bendravimo laiko dalį į pacientą tenka žvelgti iš sunkios jo situacijos, depresijos, praradimų prizmės. Tarsi kartu su juo susergi, kartu pasveiksti…“, – tvirtina medikai. 

Prieš praverdamas mediko kabineto duris turi prisiminti, kad anapus jų yra toks pat žmogus, su visais gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, kuriam tu pasirengęs užkrauti dar ir savųjų bėdų dalį. Ir greičiausia šiandien tu toks būsi ne pirmas ir ne paskutinis… 

Šis pavasaris į mūsų medicinos darbuotojų sunkią ir nepaprastai atsakingą kasdienybę atlydėjo dar nepatirtą iššūkį – COVID-19 (koronavirusą). 

Priimkite mūsų, Jūsų pacientų, padėką ir palaikymą! Stiprybės Jums ir Jūsų šeimoms!

P. S. Didįjį srautą pacientų įstaigų medikai priima nuotoliniu būdu, o ligoninėje guli 10 ligonių Terapiniame skyriuje ir 40 Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Ignalinos ligoninės medikai kol kas jaučiasi ramiai, kontaktų su žmonėmis, užsikrėtusiais pavojinguoju virusu, pasak vadovės, neturėta. Atlikti koronaviruso testo šioje gydymo įstaigoje nėra galimybės. Pajutus koronaviruso simptomus, skambinkite trumpuoju numeriu 1808. Būkime sveiki! 

Ignalinos TV nuotr.