„Dėl COVID-19 pandemijos ir pratęsto karantino šv. Mišiose Lietuvos tikintieji ir toliau dalyvaus tik nuotoliniu būdu – net ir per šv. Velykas, svarbiausią krikščionių šventę. Tačiau šios Velykos – savotiškas egzaminas tikintiesiems. Šis laikas arba nutolins žmogų nuo Dievo, arba dar labiau suartins su Dievu. Kai niekas nemato, kai prieš nieką nereikia atsiskaityti, išryškės tikrasis kiekvieno iš mūsų Tikėjimas, ir net mes patys labai aiškiai suvoksime, ar viską darome dėl kitų, ar dėl to, kad nuoširdžiai tikime“, – sako kun. Vidas SMAGURAUSKAS, perduodamas Ignalinos krašto tikintiesiems svarbiausių Didžiosios savaitės darbų sąrašą. 

„Pirmadienio rytą neapleido keistas jausmas. Kad žmonės išties neramu vienatvėje. Ji pasimetę. Tokias išvadas apstūmėjo daryti vienas keistas verbų sekmadienio reiškinys – pasipylę sveikinimai Verbų sekmadienio proga. Verbų sekmadienis – Kančios sekmadienis. Nesuprantu su kuo sveikinami žmonės… bet paskui suvokiau, kad žmonėms, matyt, labai svarbu akcentuoti, pasirodyti, kad mes gyvi, palaikome ryšį. Kita vertus, šios Velykos parodė, kad baigėsi viena tradicija ir kuriama kita“, – sako kun. V. Smagurauskas. 

Didžioji savaitė karantino metu

Remdamiesi Šventojo Sosto nurodymais, Lietuvos vyskupai nusprendė, kad visą Didžiąją savaitę šv. Mišios vyks be žmonių, atsisakoma visų procesijų.

Krizmos (Didžiojo ketvirtadienio ryto) Mišios vyks be visų kunigų dalyvavimo, kaip yra įprasta šiose pamaldose.

Didžiojo ketvirtadienio vakarą, Paskutinės vakarienės Mišių metu, nebus liturgijoje numatyto kojų plovimo – kadangi pamaldos vyks be susirinkusių tikinčiųjų.

„Didysis ketvirtadienis – adoracija tyloje. Galima sukalbėti rožinį, skaityti Šviesos slėpinius, pamąstyti, pasimelsti“, – primena V. Smagurauskas. Taip pat ši diena – kunigystės diena – reikėtų nepamiršti pasveikinti pažįstamų kunigų (telefonu). Didįjį ketvirtadienį nustos skambėti bažnyčių varpai. 

„Didįjį penktadienį Šventojo Sosto nurodymu pridedamos maldos už sergančiuosius, mirštančiuosius, medikus ir visus žmones, kurie sutrikę pandemijos akivaizdoje. Šventojo Sosto nurodymu, nebus apeigų lauke prie laužo – kunigai Velykų žvakę uždegs iškart prie altoriaus“, – primena dvasininkas.

Didysis penktadienis – Kristaus kančios diena. Pagerbiamas kryžius. Namuose rekomenduojama „praeiti“ kryžiaus kelią. Permąstyti Kristaus kančią. Naujajame Testamente pravartu perskaityti Kristaus kančios istoriją. Priimti dvasinę Komuniją ir dvasiškai susivienyti su Viešpačiu. 

Didysis šeštadienis skiriamas Šventojo rašto skaitiniams (8). Kristus išveda mus iš Tamsos. Tokia yra šeštadienio apmąstymų esmė. 

Velykų ryto Mišios taip pat vyks be žmonių, tačiau 8.00 val. ryto pagrindinės bažnyčios skambins varpais ir skelbs Prisikėlimą.

Velykinė išpažintis

Velykinė išpažintis taip pat yra svarbi pasiruošimo svarbiausiai krikščioniškai šventei dalis. Laikas jai atlikti yra iki birželio 29 d., Petro ir Pauliaus šventės. Tad nėra skubos. „Kaip tik raginame, kad šiuo metu kuo daugiau žmonių sukeltų tobulą gailestį už savo nuodėmes ir atliktų išpažintį, kai bus galima“, – sako kun. Vidas.

Mišių intencijos

Nemažai žmonių kreipiasi su prašymu aukoti šv. Mišias jų intencijomis. Kunigas primena, jog šv. Mišios ir toliau aukojamos privačiai, o norint perduoti intenciją ar palikti auką, nebūtina eiti į bažnyčią. Visą reikiamą informaciją, kontaktinius duomenis ar būdus paaukoti tikintieji turėtų rasti parapijų svetainėse. Atliekant pinigų perlaidą, paskirtyje svarbu įrašyti, už ką konkrečiai ta auka skiriama.

Nors Bažnyčios istorijoje tokios situacijos, kai tikintieji negali dalyvauti Mišiose, nėra buvę, dvasininkas sako, kad mūsų tautos istorijoje buvo panašių laikmečių, pavyzdžiui, tremtys, kai tikintieji negalėjo pasiekti kunigų. „Bažnyčia tokiais atvejais visada kviečia dvasiškai jungtis su Viešpaties artumu, išgyventi Kryžiaus slėpinį ir Prisikėlimą. Nieko nepadarysi, yra tokia situacija – nors unikali – meldžiamės pagal galimybes. Tas unikalumas yra galimybė naujoms malonėms.“

Velykų stalas

„kaip jau minėjau, šiais metais viskas kitaip, bet nebūtinai blogiau. Ant Velykų stalo turėtų degti žvakė, stovėtį kryželis, permestas balta juostele ar nėriniu. Vyriausias šeimos narys stalą, valgius, šeimos narius palaimina Kryžiaus ženklu, pasimeldžia drauge, gali paskaityti skaitinius ir sėdasi švęsti Prisikėlimo toliau. Velykos – tikinčiųjų šventė, kurie tiki TUO ir išgyvena TAI…, o Jis suteikia VILTIES“, – sako kun. V. Smagurauskas. 

Sakoma, kad per Didžiąją savaitę negalima pyktis, negalima bartis, negalima ginčytis. Reikia būti maloniems ir atlaidiems vieni kitiems. Sakydavo, Didžiąją savaitę nieko negalima skolint iš namų, ir pačiam negalima skolintis. Nors tarp kaimynų tai būdavo įprasta. Nieko negalima skolinti. Paaiškinimas abstraktus, sakydavo, laimę išleisi iš namų – teigia etnologas Libertas Klimka.

Ir labai svarbu nepamiršti tiek medikų, tiek dvasininkų ir valdžios prašymo laikytis karantino. Ir ne tik šiandien, bet ir per artėjančias Velykas. Kaip priminė kunigas, „dabar geri vaikai pas tėvus nevažiuoja“.

Kun. V. Smagurausko nuotr.