Į redakciją paskambino mūsų skaitytojas, Zuikų gyventojas Viktoras ir papasakojo linksmą velykinę istoriją.

„Pernai mūsų sodybą lankė ežių šeimyna. Mes juos pavaišindavome, dygliuotieji mielai lakdavo pieną. Šiemet mano šeimininkė pastebėjo, kad tvarte, kur laikomos vištos ir dedami kiaušiniai, šių ženkliai ėmė mažėti. Anądien, užėjęs į tvartą, aptikau ir jų dingimo priežastį – radau kiaušiniais smaližiaujantį svečią… ežį. Pramušęs lukštą ir laižo sau kiaušinio turinį net čepsėdamas“, – pasakojo ponas Viktoras.

Jis sakė, kad už tokią kenkėjišką veiklą ežio nebaudė, tik gardžiai pasijuokė ir nuotykiu su laikraščio skaitytojais pasidalino. Raibosios netinginiauja, tad kiaušinių ir šeimininkams, ir ežiui užteks. Kaip skriausi tokį mielą gyvūnėlį. Juk ežiai – naudingi įnamiai.

Jeigu jūsų sklype apsigyvena ežiai, jų nauda išties apčiuopiama. Bet kuris prieš kelias kartas gyvenęs ūkininkas patvirtintų, kad šis svečias geriau nei bet kas kitas apsaugodavo daržą nuo kenkėjų. Ežiai su malonumu valgo sraiges ir šliužus, kurie jiems yra pats lengviausias grobis. Su ne mažesniu malonumu ežiai gardžiuojasi kirmėlėmis, vabalais ir lervomis. Vos per vieną naktį ežys gali „sukramtyti“ kelias dešimtis vikšrų, kurie kenkia augalams. Ir ežys sotus, ir sodui gerai.

Kitas ežių svečiavimosi jūsų žemėje privalumas – jų meilė pelėms ir gyvatėms. Tai dar vienas ežių „meniu“ punktas. Sodininkų forumuose galima rasti daugybę susižavėjimo kupinų atsiliepimų apie šių mažų darbininkų „pasiekimus“: ir graužikų sklype liko gerokai mažiau, ir nuo kenkėjų apsaugojo ne prasčiau nei pesticidai. Todėl ir išeina, kad ežys yra puikus pagalbininkas kovojant už derlių.