Apie naujus vicemero rinkimus kalbėta jau du mėnesiai, nuo to laiko, kai buvo atstatydintas ankstesnis mero pavaduotojas. Valdantieji socdemai, deja, tarp savo narių rajono taryboje (vicemeras mero teikimu renkamas tik iš tarybos narių) neturi tinkamų kandidatų į šį postą. Vieniems patirties trūksta, kiti nė už ką nepaliks savo turimo verslo ar kito darbo. Tad realiai šios pareigos „švietė“ koalicijos partneriams (Vytautui Gimžauskui, Vygantui Diliui arba Juozui Rokui). Tačiau socdemai, sulaužę koalicijos sutartį į visus postus rinkti tik savus, į vicemero postą pasiūlė „valstietę“ Marijoną Lukaševičienę. Ši vardan šiltos kėdės išdavė savo partiją ir partiečius, per vieną dieną nutraukė visus saitus su jais, net Teisingumo ministerijoje išsibraukė save iš partijos narių. Tačiau tokiu mero pasirinkimu pasipiktino ne tik opozicija, bet ir trys minėti valdančiosios koalicijos nariai, įkūrę savo grupę ir pareiškę, kad už šią mero kandidatę jie nebalsuos. 

Situacija, kokios rajone dar nebuvo. Valdantieji, žinodami trijų savo koalicijos narių ir opozicijos nuomonę, tuos du mėnesius bandė sulipdyti tą reikalingą dauguma rinkimams, įvairiais būdais buvo spaudžiama pakeisti savo nuomonę maištaujanti trijulė, rinkti parašai, tarsi jie ką nors lemia, „apdorojami“ net kai kurie opozicijos nariai, verčiant juos balsuoti kaip reikia merui. Kadangi karantino sąlygomis posėdžiai daugiau vyksta nuotoliniu būdu, galimai taip norėta rinkti ir vicemerą. Juk taip daugiau galimybių pasiekti norimą rezultatą. Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į karantino sąlygas, papildė Savivaldos įstatymą nuostata, kad klausimai, kurie sprendžiami slaptu balsavimu (mero pavaduotojas būtent taip ir renkamas), nuotoliniu būdu negali būti už juos balsuojama. Tad balandžio 23 d. rajono tarybos posėdis pagaliau buvo surengtas. Ne nuotolinis, o tikras, tarybos nariams dalyvaujant salėje. Vaizdelis joje buvo neįprastas: jokie svečiai ir kviestiniai asmenys, kaip įprasta, nedalyvavo, tik tarybos nariai, kurie visi su kaukėmis, pirštinėmis, sėdintys vienas nuo kito per atstumą, tarsi būtų susipykę…

Merui pasiūlius vicemere rinkti M. Lukaševičienę, ši sakydama, kad ją ir taip visi pažįsta, prisistatė. Sakė, kad turi didelę darbo patirtį ir kultūros, ir žemės ūkio, ir bendruomenių veikloje.  Jau keliolika metų vadovauja rajono Ūkininkų sąjungai, yra Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė. Kultūros srityje dirba nuo 1991 m., yra baigusi Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą, Lietuvos edukologijos universitetą, vardijo savo turimas kvalifikacijas. Sakė, kad turi daug nuopelnų Ignalinos kraštui, kurio labui dirbs ir toliau, prisijungusi prie valdančiųjų frakcijos „Vardan Ignalinos krašto“.

Tarybos narys Laimutis Ragaišis mero klausė, kodėl į vicemero pareigas nerado žmonių tarp savų ir kandidatą reikėjo „skolintis“ iš „valstiečių“? Meras aiškino, girdi jis, rinkdamasis kandidatą, žiūrėjo ne jo partiškumo, o dalykinių savybių. Be to, sutapo jo ir kandidatės požiūris į daugelį rajone sprendžiamų klausimų ir problemų.

V. Gimžauskas merui priekaištavo: prieš metus jūs to žmogaus ir jo savybių nematėte, o dabar staiga „nušvitote“ ir atradote. Jūs, mere, menkinate partijų vaidmenį, rinkėjams siunčiate blogą žinią, kad galima bėgioti iš partijos į partiją.

Ir kandidatei tiesa žerta tiesiai į akis: prieš rinkimus jūs agitavot už savo partiją, kritikavot socialdemokratus, kaip jūs dabar žiūrėsite į akis savo rinkėjams ir buvusiems partiečiams? M. Lukaševičienė į tai atsakinėjo bendrom frazėm, girdi ji vertina žmones, dirba ir dirbs jiems, o partijos – antraeilis dalykas. 

Ir štai pertrauka balsavimui. Jame dalyvavo visi 21 rajono tarybos narys. Pagal savivaldybės statutą, kad vicemeras būtų išrinktas, reikėjo, kad už kandidatę balsuotų ne mažiau kaip 11 tarybos narių. Tačiau rezultatai valdančiuosius nuvylė. Per galvas siekusi aukštos kėdės, kandidatė buvo „nuvainikuota“ ir pastatyta ant žemės. Balsavimo rezultatai: „už“ – 9, „prieš“ – 9, „susilaikė“ – 3. Dar laukiant rinkimų rezultato, buvo atnešta ir už mero nugaros pastatyta didelė puokštė būsimai vicemerei. Deja, ji nuvyto. O graži buvo…

Po posėdžio į opozicijos narių telefonus pasipylė škvalas sprendimui pritariančių skambučių. Rajone šia tema netruko pasklisti kalbos ir juokeliai. Vienas iš jų, esą Marijona tapo rajono Pranskiečiu – jos dabar nereikia niekam: nei pozicijai, nei opozicijai. Beje, prašymo išeiti iš „valstiečių“ frakcijos ji taip ir nėra ligi šiol parašiusi.

Jau rašėme, kad dabar meras dar kartą gali siūlyti tą pačią kandidatūrą arba ieškoti naujos. Protingiausias būtų antras variantas, nes balsuojant už tą pačią, vargu ar rezultatas būtų kitoks, gal net kandidatei blogesnis. Iš mero aplinkos jau atėjo girdalas, kad ta pati kandidatūra siūloma nebus. Įvardijamas naujo kandidato vardas – sako, iš ano maištingojo trejeto. Pagyvensim – pamatysim. 

Beje, o viskas galėjo būti kitaip. Merui reikėjo pasikviesti „valstiečius“, paaiškinti situaciją ir šie galbūt būtų neprieštaravę Marijonos „nuomai“, būtų ją palaikę. Atrodo, jie tai suprato.

Posėdyje buvo priimti ir dar keli sprendimai. Vienas jų – daugumos neigiamai vertinamas sprendimas reorganizuoti  Ignalinos kultūros ir sporto centrą padalijimo būdu, iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsteigiant du juridinius asmenis – Ignalinos rajono kultūros centrą ir Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centrą, kuriems tam tikromis dalimis pereis Ignalinos kultūros ir sporto centro teisės ir pareigos. Už šį įstaigų „draskymą“ rajono tarybos narių balsai pasidalijo po lygiai, tad viską lėmė mero balsas. Jis buvo už reorganizaciją. Tad drąsiai kultūros darbuotojams galima teigti – sprendimą priėmė meras. 

Svarstytas klausimas „Dėl kultūros centro etatų“ ir sprendimas priimtas. Tačiau jau po posėdžio paaiškėjo, kad balsų skaičiuotojai „suklydo“. Tą parodė vaizdo kameros: „už“ balsavo 7, o ne 8. Tai reiškia, kad sprendimas nepriimtas.

Dar pritarta rajono savivaldybės ir Visagino savivaldybės administracijų sutarčiai dėl karščiavimo klinikos, kuri įsteigta Visagine.

Šiandien rajono savivaldybėje vėl vyksta rajono tarybos posėdis, šįkart nuotoliniu būdu.