Skip to content

Tramplinai: egzotiškos sporto šakos gyvenimas ir mirtis

Parengė Jonas BALTAKIS

Atsimenu, kai dar stovėjo Ignalinos tramplinas, apie jį buvo kalbama kaip apie vienintelį ir didžiausią Lietuvoje ar net Baltijos šalyse. Pasirodo, tramplinų būta ir kitur, o pirmasis dar prieš karą stovėjo… Zarasuose. Beje, tuomet buvo tradicija abiturientams po išleistuvių vakaro sulaukti ryto ir dar prieš aušrą lipti ant tramplino saulės pasitikti. 1973 m. birželį ant jo lipau ir aš su klasiokais. Šiandien spausdiname sutrumpintą rašinį apie Lietuvos tramplinus iš portalo lrytas.lt Ignalinos tramplino nuotraukos, kurias paskolinome ir lrytas.lt – iš MI redakcijos archyvo, jų autorius Algis Cicėnas, vienos –Jonas Baltakis.

Redaktorius

 „Kalno šlaitai būdavo juodi nuo žmonių, susirinkdavo ir ant ežero daug jų. Prisimenu tik, kaip direktorius per ruporą pranešdavo, kad jau pradeda traškėti ledas“, – apie savo metu pakankamai populiarią sportą šaką Lietuvoje pasakojo ignalinietis Bronius Cicėnas. Kaimyninėje Lenkijoje šuoliai su slidėmis nuo tramplino patenka į populiariausiųjų sąrašą, o sportininkai padovanojo šaliai ne vieną olimpinį žiemos olimpinių žaidynių medalį. Tačiau dabartiniams lietuviams ši sporto šaka yra visiška egzotika, tačiau taip buvo ne visada. Šuolių su slidėmis ištakos Lietuvoje siekia dar tarpukario laikus, o vienu metu šalyje veikė net ne vienas tramplinas. 

Pirmas tramplinas – Zarasuose 

Tarpukario Lietuvoje vienas toliausiai nuo Baltijos jūros nutolęs šalies miestas tapo savotišku žiemos sporto centru. 1937 m. Zarasuose buvo pastatyta savivaldybės vila „Užuovėja“, kuri oficialiai imta vadinti žiemos sporto stotimi. Magučių miške ant 170 m virš jūros lygio iškilusios kalvos buvo ir pastatytas pirmasis šuolių su slidėmis tramplinas Lietuvoje. Savo laiku jis buvo pats didžiausias visoje Lietuvoje. Tik ką pastatytas 40-ies metrų aukščio tramplinas pasitarnavo 1938 m. rengtose Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žiemos olimpiados varžybose. Tačiau žiemos sporto centro plėtrą Zarasuose pristabdė prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas. Jo pabaigoje atsitraukdama nacistinės Vokietijos kariuomenė 1944 m. susprogdino medinį trampliną. 

Ignalinoje – pirmasis Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas 

 „Sporto“ laikraštyje apie šuolių su slidėmis sportą šaką Lietuvoje buvo užsiminta, kad nedidelių tramplinų Lietuvoje veikė ne vienas. Tačiau tuo metu didžiausias iš jų egzistavo Ignalinoje. 

Medinis 38 m tramplinas stovėjo ant Vilkakalnio kalno, dabartiniame Lietuvos žiemos sporto centre. 1965 m. čia buvo surengtas ir pirmas Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas. „Pradžioje rankiniu būdu apie 1960-uosius metus buvo pastatytas mažasis tramplinas. Statybos vyko Broniaus Šimkūno iniciatyva. Jis čia buvo entuziastas ir vietą tramplinui pradėjo kasti, kai dar čia nebuvo žiemos sporto bazės. Vėliau, 1963 m., buvo pastatytas šalia didysis tramplinas. Vertikaliai jis buvo 38 m. Tiesa, pradžioje buvo šiek tiek neapskaičiuoti atstumai ir teko vėliau koreguoti statinį“, – pasakojo dabartinis sporto centro direktorius B. Cicėnas. 

Jis puikiai prisimena tramplino laikus Ignalinoje, mat ir pats yra šokęs nuo jo bei vėliau treniravęs vaikus. Dabar jau miręs B. Cicėno brolis Mindaugas buvo pirmasis, kuris atliko debiutinį šuolį su slidėmis nuo didžiojo tramplino. „Nuo mažojo šokti visi ereliai buvo, o nuo didžiojo niekas nedrįso. Tuomet mano brolis Mindaugas pirmas ir atidarė šitą trampliną. Tik pats šuolis nevisai vykęs gavosi. Varžybos čia vyko iki pat 1976 m. Daug jų visokių buvo. Tačiau tais laikas tie šuoliai būdavo kitokie. Dabar, kai šoka, tai slidės gražiai plazda, o tada jos buvo siauros, šokome tiesiomis slidėmis į priekį“, – sakė B. Cicėnas. Žiemos sporto centro direktorius užsiminė, kad šuolių su slidėmis varžybos anuomet buvo išties populiarus dalykas, o jų pasižiūrėti ateidavo nuo 3 iki 5 tūkstančių. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here