Kažkur ten, prie šaltos jūros, kur lyja šalti lietūs, yra šalis – ji Lytuva vadinas. Nors vėjai joje pučia iš Vakarų, tvarka joje rytietiška, ir valdžia tokia pat. 

Lytuvos gyventojai skirstomi į aukštuomenę, arba elitą, ir prastuomenę, susidedančią iš dirbančių, kuriuos valdžia šiaip taip pakenčia, kol jie didesnės algos nereikalauja, nedirbančių, kuriuos valdžia šelpia, ir užsienietišku žodžiu „senjorai“ vadinamų senolių, kurių valdžia patyliukais nekenčia. Aukštuomenę sudaro kyšininkai ir juos aptarnaujančios žinomos moterys. Retkarčiais valdžia, norėdama pagąsdinti nesidalinančius kyšininkus ir nuraminti murmančią tautą, paliepia savo organams uždėti kyšininkams antrankius ir viešai nugabenti juos į valdiškus namus. Jeigu kyšininkai pasidalina gautais kyšiais su kuo reikia, tuo viskas ir baigiasi. Paprastai visi kyšininkai žino, su kuo reikia dalintis, todėl greitai išleidžiami toliau veistis ir daugintis.

Valdo Lytuvą sultonas, kurio oficialus titulas yra Aukštas ir Gražus. Tačiau Aukštas ir Gražus gal net nežino, kad Lytuvoje jis joks valdovas ir jokios valdžios neturi. Kai jis nori kuo nors savo pavaldinius pamaloninti, eina į Tarybą, kuri neretai pasiunčia jį atgal. Tada Aukštas ir Gražus sako, kad Lytuvoje viešpatauja vakarietiška demokratija.

Yra Lytuvoje ir didysis viziris, kuris vadovauja Divanui. Į šį organą įeina žmonės, kurie yra ką nors gero nuveikę didžiojo vizirio labui. Šiaip jau apie didįjį vizirį daug kalbėti neverta, nes jis jokiomis savybėmis nėra labai didelis, todėl valdžią atidavė vyriausiajam žyniui.

Lytuvos vyriausiasis žynys yra iš žemai į aukštybes iškilęs specialistas, todėl, norėdamas geriau atrodyti, jis net susigalvojo jokioje šalyje negirdėtą titulą – Veryga. Šis žodis kilęs iš kaimyninės šalies kalbos, verygomis prieš kelis šimtmečius ten buvo vadinamos grandinės, kurias nešiodavo nesveikos psichikos pranašautojai, mokę valdovus gyventi, ir už tuos pamokymus jie nebūdavo baudžiami, nes ko iš kvailelio (čia taip anoje šalyje sakydavo) norėti.

Žynys Veryga Lytuvoje įvedė savo tvarką ir patyliukais pakilo aukščiau sultono. Jis kasdien aiškina tautai, kaip jai bus blogai, jeigu ji nevykdys jo rekomendacijų. Nors tos rekomendacijos labai dažnai pakeičiamos jau kitą dieną, kaip buvo, sakysim, su priverstiniu parvykstančių į Lytuvą izoliavimu (nėra čia ko, išvažiavote, tai sėdėkite ten), Verygą supantys padlaižiai sugeba suprasti, kad tai jokios ne rekomendacijos, o nurodymai, ir puola juos vykdyti.

Štai parekomendavo Veryga senukams, tai yra, senjorams, neiti į visokias parduotuves, juo labiau knygynus, nes knygų skaitymas, seniai žinoma, nieko gero neduoda, ir padlaižiai suskubo iškabinti skelbimus, kad senjorai neįleidžiami. Suprantama, juk Verygos padlaižių liežuviai tokie, kad ne tik padus – ir gerokai aukščiau pasiekia.

O kad senjorai apskritai nebendrautų su jaunąja karta ir negadintų jos, Veryga paliepė sudaryti tokias sąlygas, kad nei mokyklose, nei darželiuose senjorų neliktų. Šiaip jau neliepė senjorų iš darbo išvaryti, tik liepė – užtikrinti, kad jie auklėtų vaikus, neturėdami jokių kontaktų su jais.

Norėdamas galutinai pribaigti senjorus, vyriausiasis žynys nurodė, kad gydytojams rekomenduojama dirbti tik vienoje gydykloje. Vėlgi padlaižiai, kurie sėkmingai sustatyti vadovauti visoms gydykloms (kurie neklauso, tie prokuratūrai perduoti), uždraudė savo pavaldiniams į rajonų gydyklas važinėti. Jei anksčiau dar pavykdavo senjorams pas kokį iš sostinės atvažiuojantį specialistą, mėnesį ar pusmetį eilėje pralaukus, užsirašyti, tai dabar tai baigėsi. Susirgai – arba važiuoji už pusšimčio kilometrų, arba, geriems žmonėms padedant, ratukais ar  rogutėmis į mišką. Nepavyko Verygai rajonų gydyklų kitaip uždaryti – sako, pažiūrėsiu, kaip jūs ten tuos dar nenusibaigusius senjorus gydysit, kai didžiausia specialistė pas jus bus sanitarė.   

Bet turi Veryga ir tokių mylimų kolegų, kuriuos reikia aprūpinti darbu. Tad jis nusprendė skurti aštuonis milijonus auksinių tautos psichinei sveikatai taisyti. Mat, pasakė Veryga, jeigu anksčiau psichinė sveikata labiausiai sušlubuodavo pirmadieniais, tai dabar ne tik atsibudus, bet ir visada blogai. Todėl bus priimta į darbą du šimtai naujų šarlatanų – psichologų, kurie įrodinės žmonėms, kad jų gyvenime viskas gerai. Sakote, senjorai pinigų už protezus po keletą metų laukia, ir tuos milijonus galima būtų… Negalima. Dar džiaukitės, jeigu neilgai trukus vienintelis specialistas rajono gydyklose bus psichologas, kuris jei neišgydys, tai bent įkalbės, kad esi sveikas. 

Pamatęs, kaip jam gerai sekasi žmonėms makaronus kabinti, Veryga nusprendė kabinti dar ir medalius. Paties vyriausiojo žynio sukurtame medalyje pavaizduotas jis pats, valstybės ramsčiu pavirtęs, o aplink jį apsivijusi gyvatė… Su visais tais, kurie bando paklausti, ar medaliui kurti ir gaminti buvo koks nors konkursas, jau nekalbant apie viešuosius pirkimus, Verygai kalbėti per žema. Ir laiko jis neturi. Jis dabar ordiną kuria. Sakoma, kad tokiu ordinu bus apdovanoti visi tie, kurie dar spės neišvažiuoti iš Lytuvos.

P. S. Visi šioje sakmėje esantys sutapimai su tikrove yra atsitiktiniai.

Jeronimo Prūso koliažas