Jau „valandose“ rašiau, kad gegužės 11 d. iš pareigų atleistas Šilumos tinklų direktorius Mindaugas Lapėnas (kaip specialistas, įmonėje dirbo nuo 1994 m.). Šilumos tinklai – strateginė įmonė ir bet kokias permainas joje reikia daryti atsargiai. Iš to, kas ir kaip padaryta, rajono socdeminė valdžia, panašu, visai nesuvokia galimų savo sprendimų pasekmių. 

M. Lapėną atleido Šilumos tinklų valdyba kaip praradusį pasitikėjimą. Juridiškai pažeidimo nėra, ji tai gali daryti, kai tik į galvą šaus. Toks įstatymas. Jos nariai – labai energetikoje „kompetentingi“ žmonės: gimnazijos buhalterė, savivaldybės teisininkė. Nepriklausomas narys – Alytaus šilumos tinklų direktorius, kuris balsuojant dėl M. Lapėno atleidimo susilaikė. Žinoma, tai ne jų proto produktas, kaip balsuoti, liepta iš savivaldybės.

Su tokia formuluote paprastai atleidžiami žmonės, nesusitvarkantys su savo darbu. Ar šią nuostatą galima taikyti ir buvusiam direktoriui? Spręskite patys. Metinį pranešimą už 2019 m. patvirtino visi, kam tai priklauso: rajono savivaldybės taryba, administracija, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Pernai dėl Šilumos tinklų veiklos pastabų neturėjo ir STT (kai kurioms kitoms savivaldybės įmonėms jų buvo). Prieš dieną iki M. Lapėno atleidimo VERT Ignalinai penkeriems metams patvirtino 3 centais mažesnę bazinę šilumos kainą. Už tokius pasiekimus teikiamos padėkos, o ne atleidžiama. Tai kur čia šuo pakastas?

Pasak M. Lapėno, nesutarimai su valdžia kilo, kai ši „apsirgo“ saulės energetika ir ėmė brukti 2 milijonų vertės projektą, pagal kurį turėtų būti įrengta 1,8 megavatų saulės jėgainė ir 1 megavato šilumos siurblys. Tačiau jau buvo pradėtas naujų biokuru kūrenamų katilų pirkimo procesas, kuriam buvo pritarusi ir savivaldybės administracija. Tvarkyti proceso reikalus ministerijoje padėjo ir Seimo narys Gintautas Kindurys, tačiau savivaldybės administracija katilų pirkimo procedūras liepė nutraukti, nors tai kainuotų tik 1,2 mln. eurų, o ne du milijonai. Po miesto renovacijos sumažėjus šilumos gamybos apimtims ir pasenus esamiems katilams, naujų išties reikia. Bet merą ir jo kompaniją apakino saulės energijos projektas. M. Lapėnas su UAB „Ekotermia“ specialistais paskaičiavo, kad jis – būtų per didelė prabanga rajonui (minėtai įmonei už projektus sumokėta apie 3000 eurų, „Ekotermia“ parengė net aštuonis paskaičiavimų variantus, pigiausias buvo biokuro katilai, bet valdžia pasirinko brangiausią variantą). Įdėti į projektą milijonai neatsiperka, o šiluma, pagaminta saulės jėgainėje, būtų galimai apie 2,5 karto brangesnė, nei pagaminta biokuro katilinėje. Todėl M. Lapėnas atsisakė pritarti tokiam projektui. Pasak jo, visiškai „užmušė“ ir mero mesta frazė: „Kokį katilą statyti, pasakysiu aš“. Priminsiu, kad meras pagal išsilavinimą viso labo buhalteris, o ir jo aukštasis išsilavinimas lieka su dideliu klaustuku. 

Kažkada buvęs Vilniaus meras A. Zuokas su ironija sakė, kad jį esą atleido už gerus darbus. Šioje istorijoje tenka be jokios ironijos šią frazę taikyti M. Lapėnui. Jį išties atleido ne už blogus darbus, o dėl nuogų politinių priežasčių, partinė spalva netiko.

Buvusio direktoriaus atleidimas – dar pusė bėdos. Itin svarbu, kas jį pakeis. O čia – visiškas fiasko. Šilumos tinklų laikinuoju direktoriumi paskirtas (tik įsiklausykite!) laikinasis Butų ūkio direktorius Artūras Jatulis. Pasak savivaldybininkų, jis kiekvienoje įmonėje dirbs po 6 valandas (12 val. per parą?) ir gaus abiejose vietose po visą atlyginimą. Bet svarbiausia net ne tai. Prieš A. Jatulį, kaip žmogų, niekas nieko asmeniškai neturi, tačiau jis, kaip Šilumos tinklų direktorius, yra neatestuotas, neturi atitinkamo pažymėjimo, o jis būtinas. Be jo tokios įmonės vadovas dirbti negali. Bumbtelės koks katilinės katilas – kas atsakys? A. Jatulis būtino atestato ir gauti negali, tam reikia energetiko išsilavinimo, o jis galimai baigęs teisę. Tad dabar situacija tokia: užtenka skundo VERT, tuomet atvažiuotų šios tarnybos pareigūnas ir Šilumos tinklų veiklą nutrauktų. Vasarą liktume be karšto vandens, o žiemą – ir be šilumos. O kas atliks šilumos tinklų profilaktinius darbus rajono įstaigose, sistemų praplovimus, rengiant ūkį žiemos sezonui? Sako, kad šių darbų kontrolė pavesta miesto seniūnui. Iki šiol vienos įstaigos šilumos tinklų paruošimas žiemai (praplovimas) buvo atliekamas savo jėgomis ir kainavo apie 80 eurų, dabar šiems darbams teks samdyti specialią įmonę ir tai vienai įmonei galimai kainuos apie 1,5–2 tūkst. eurų.

Įdomu ir tai, kad Butų ūkis Šilumos tinklams už paslaugas yra skolingas 4785 eurus. Kažin kaip dukart laikinas direktorius pasielgs, kuriai įmonei bus palankesnis, grąžins skolą ar taip ir liks?

Kai visi bijo koronaviruso, aš jau ne kartą sakiau: rajonui kur kas pavojingesnis yra socialdemokratų virusas. Iš darbų mėto profesionalius darbuotojus (kiek jau tokių buvo) tik todėl, kad galimai netinka jų politinė spalva. O pakeisti tokiais pat kompetentingais – neturi kuo. Tad kas rajone liks (išliks) po raudonųjų valdymo? Daugelis rajono valdžios priimamų sprendimų tai ir patvirtina.