Koronavirusas žmonijai gerokai pabodo. Tokią išvadą, nors vargu ar ji teisinga, būtų galima daryti, matant ir girdint, kaip šlovinamas ir keliamas ant pjedestalo „Didysis Floidas“, tas, kuris sulaikomas mirė – jo šalininkų nuomone, buvo pasmaugtas policininkų.

Mitinguojama ir protestuojama ne tik Jungtinėse Valstijose. Jau ir Lietuvoje jaunimas su rasizmą smerkiančiais šūkiais nukeliavo iki Amerikos ambasados. O kitose šalyse, kuriose protestai prieš ką nors arba už ką nors būtinai susiję su smagiu mašinų deginimu ir parduotuvių plėšimu, koronaviruso prislopinti tokio pobūdžio pasismaginimai vėl atsigavo.

Kadangi žiniasklaidos pranešimus iš Amerikos galima būtų apibūdinti anų laikų šūkiu „Pas juos negrus linčiuoja“, o apie Džordžą Floidą kalbama tik kaip apie gerą žmogų, sūnų ir tėvą, gal bus įdomūs kai kurie jo gyvenimo faktai.

Taigi, Floidui buvo 46 metai. Kadaise šis dviejų metrų juodaodis žaidė jaunimo krepšinio lygoje, jam buvo pranašaujama sėkminga krepšininko karjera, jis mokėsi dviejose aukštosiose mokyklose. Deja, nė vienos nebaigė, į NBA irgi nepateko. Manoma, kad viso to priežastimi tapo narkotikai – tokia išvada daroma iš tolesnės jo karjeros.

1998 m. Floidas buvo pirmą kartą suimtas už atvirą vagystę. 2002 m. – už mėginimą įvykdyti apiplėšimą. 2002–2005 m. tris kartus buvo patekęs į kalėjimą už narkotikų laikymą, iš viso už grotų tada praleido beveik 1,5 metų. 2007 m. apiplėšė moterį jos namuose, 2009 m. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuteistas penkeriems metams kalėjimo. 2013 m. paleistas anksčiau laiko.

Policininkai norėjo sulaikyti Floidą (šis sulaikymas baigėsi Floido mirtimi), kai šis bandė sumokėti už cigaretes padirbtu banknotu.

Valstybinė ekspertizė nustatė, kad Floidas mirė sustojus širdžiai. Floido šeimos samdyti, taigi nepriklausomi, ekspertai – kad buvo pasmaugtas.   

Floido duktė, kuriai dabar šešeri, gyvena kitame mieste, veikiausiai su jos motina. Kitos šeimos Floidas nebuvo sukūręs, sakoma, kad jis turėjo nuotaką.  

Tiek faktų apie patį Floidą, kuriuos pavyko prirankioti „nepagrindiniuose“ portaluose. 

Ir dar. Šiemet Jungtinėse Valstijose tarnybos metu nužudytų policininkų skaičius artėja prie šimto. Kiek sulaikant žuvo (kovotojai prieš rasizmą turbūt pasakytų – buvo nužudyta) juodaodžių banditų – nepavyko rasti net apytikslio skaičiaus.

Protestai Amerikoje kažkodėl „sėkmingiausiai“ vyksta tuose miestuose, kuriuos valdo demokratai. Tuo tarpu Amerikos prezidentas Trampas, žinia, yra respublikonas. Nors ir Lietuvoje, kaip anais laikais, vis dar sakoma, kad Amerikoje tos dvi partijos niekuo nesiskiria, o tikriesiems kovotojams už žmonių gerovę, tai yra, komunistams, kelias į valdžią uždarytas, vis dėlto reikėtų pasakyti, kad respublikonai (ir Trampas) atstovauja politinę dešinę, o demokratai – politinę kairę. Gal juos būtų galima lyginti su mūsiškiais socialdemokratais, nors mūsiškiai arčiau tikrųjų komunistų.

Visiškai atsitiktinai, ar ne, protestai (vadinant tikruoju vardu – riaušės) Amerikoje kilo artėjant prezidento rinkimams, ir visiškai atsitiktinai aršiausiai protestuojama demokratų valdose. Visiškai atsitiktinai (čia toks sutapimas) ir Europoje protestus palaiko kairiosios jėgos. Labiausiai naktiniais mašinų deginimais pasižyminčioje Prancūzijoje klesti laisvė, ;lygybė, brolybė.  

Ir jau visiškai atsitiktinai nuolat puolamos Vengrija ir Lenkija, ypač pastaroji, kurią valdo nedemokratiškos ir nedemokratiškai išrinktos partijos. Dabar tokie laikai, kad nedemokratiškai išrenkami dešinieji, o demokratiškai – kairieji. Kaip gražiai viskas galvose apsivertė.

Gal todėl ir Trampo veiksmai vaikant riaušininkus ir plėšikautojus net pačioje Amerikoje vadinami antikonstituciniais. Demokratų veiksmai skatinant riaušes – demokratiški. 

Beje, kai Lietuvoje buvo nušautas policininkas – neatsirado nė vienos politinės jėgos, kuri būtų paraginusi surengti mitingą policijai remti. O žiniasklaidoje pagrindinis klausimas buvo – kodėl policininkas nedėvėjo neperšaunamos liemenės? Tarsi būtų mėginama įteigti – taigi jis pats kaltas, turėjo, bet neapsivilko…

O mitinge prieš rasizmą Vilniuje vienas plakatas ragino: „Išd…ti policiją“ („Fuck the Police“). Štai toks lietuvių (?) požiūris, ir nereikia sakyti, kad čia svetimų jėgų įtaka. Pas mus ir savų šitaip manančių užtenka.