Svarbiausias sodybos šeimininko pragyvenimo šaltinis – trofėjinių medžioklių organizavimas po visą pasaulį. V. Danilevičius suburia 2–3 medžiotojų grupę (ir lietuvių, ir užsieniečių) ir vyksta ten, kokio žvėries sumedžioti pageidauja medžiotojai. Jie dažnai būna labai konkretūs. Tarkim, sako – noriu sumedžioti tiek ir tiek kilogramų sveriantį leopardą. Ar dramblį, raganosį, begemotą… Per vieną išvažiavimą sumedžiojami 1, 2, 5 trofėjai. Kaip pasiseka. Bet visai nepasisekti negali. Vykstantys už paslaugą ir būsimą laimikį moka solidžius pinigus. Tokios išvykos trunka nuo savaitės iki mėnesio ir ilgiau. Priklauso, kur važiuoji. Sumedžioti trofėjai medžiotoją pasiekia negreit. Jie atsiunčiami, sutvarkius visus išvežimo iš tos šalies dokumentus. Tai užtrunka kartais iki metų. Yra šalių, kur medžioti leidžiama, bet trofėjų išvežti – ne. Tokios politikos laikosi visos Pietų Amerikos šalys. 

Ponui Valdui dabar sunkiau prisiminti, kur jis nebuvo. Afrika išvaikščiota skersai išilgai, išskyrus tas šalis, kur vyksta karai ir kariniai konfliktai. Abi Amerikos, Australija pripėduota, žinoma, ir Europa apeita. Tačiau, ko gero, labiausiai ponas Valdas serga Rusijos šiaure. Taimyras, Čiukčija… Jai skirta ir visa minėtoji knyga, kurią padovanojo visiems svečiams, dalyvavusiems muziejaus atidaryme. Kiek nuotykių patirta tolimuose kraštuose, nesuskaičiuosi, dar porai knygų užtektų, norint viską aprašyti. Ne kartą buvo ištremtas iš vienos ar kitos šalies, grasinta kalėjimu…

Trofėjų atidarytame muziejuje keli šimtai. Visi jie sumedžioti paties Valdo. Tik vienas didelis Kinijos avinas parsivežtas iš kitur, nes kiniečiai jau dešimt metų kaip neleidžia jo išvežti iš šalies. Medžioti galima, trofėjų išvežti – ne. Čia ir sumedžiotas Afrikos penketukas (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis, buivolas), ir turbūt visų rūšių Afrikos antilopės, Rusijos šiaurės ir Europos miškų fauna. Ypatingas yra nedidelis vanagas, nes jam jau 100 metų ir jis sumedžiotas dar Valdo senelio. V. Danilevičius Čiukčijoje dalyvavo ir banginių medžioklėse. Banginis paimamas tik po kelių šimtų šūvių, jo medžioklė yra kolektyvinė. Banginio muziejuje nepatalpinsi, bet yra jo stuburo slankstelis, kaulinė ausis, o daugiausia tai nuotraukų. Muziejaus pastatas pastatytas specialiai tam, jis yra daugiau nei 5 m aukščio, kad tilptų stovinti žirafa. Ji naujajame muziejuje išties visu ūgiu stovi, tik dar nuoga, be kailio. Jis atkeliaus iš Afrikos, tuomet ilgakaklė ir apsirengs. Viduje – erdvės, tarsi bažnyčioje. Čia sutilpo bemaž visi turimi trofėjai – ir smulkūs, ir dideli. Aukštai įrengta rampa arbatai gerti ir begeriant žvalgytis po faunos pasaulį. Visa tai vadinasi – Valdo Danilevičiaus gamtos muziejus. Būtent taip ir ne kitaip. Minėtas muziejus Mindūnuose yra nuolat lankomas gausaus turistų tunto, manau, kad panašiai bus ir Ažvinčiuose. Dar pernai, lankantis pas jį, Valdas sakė: „Mums trūksta vieno – asfalto į Ažvinčius ar bent per kaimą. Vasarą skęstame dulkėse“. Atrodo, pildosi ir šis noras, kelyje Kazitiškis–Švedriškė jau vyksta parengiamieji kelio darbai asfaltavimui.