Skip to content

Kvapą gniaužiančios Salako bažnyčios paslaptys

Lina RAGINYTĖ

Vasarį prasidėjęs dar vienas unikalus Ignalinos viešosios bibliotekos projektas „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ keliems mėnesiams dėl siautėjusio viruso ir karantino šalyje taip ir neįsibėgėjo, tačiau praėjusią savaitę projekto dalyviai atsiėmė su kaupu. Pats likimas projekto vadovės Laimos Andrijauskienės grafikus ir planus taip pakoregavo, kad po atidarymo žiemą, vaizduotę audrinančios pažintinės kelionės pradėtos būtent vienoje įspūdingiausių ir unikaliausių ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje, akmens mūro Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. 

Ar išsiilgę visada „sodrių“ bibliotekos renginių, o gal paraginti šalį apgaubusių tropinių karščių ar dėl galimybės aplankyti Salako bažnyčią, į renginį sugužėjo per šimtą dalyvių. Kelionėje po Salako bažnyčios ir šventoriaus erdves visus lydėjo svetingas kunigas Egidijus Vijeikis ir charizmatiškoji Gražutės regioninio parko kultūrologė Kristina Ivanovaitė.

„Salako bažnyčia, kaip bendruomenė, žinoma nuo 1496 m. Per tą laiką mediniai bažnyčių pastatai daug kartų buvo sunaikinti gaisrų. Paskutinė medinė bažnyčia parapijai tarnavo vos 40 metų. 1905 m. birželio 15 d. naktį kilus gaisrui, dalis miestelio kartu su visa bažnyčia, iki upelio virto pelenais. Išsilydė ir nukrito varpai. Tuo metu dirbo klebonas Antanas Kryžanauskas. Pasitaręs su parapijiečiais, nutarė pasistatyti tokią bažnyčią, kurios nenusiaubtų ugnis ar kitos negandos“, – pasakojo K. Ivanovaitė. 

Sąmoningai padariau intarpą šioje vietoje, mat vienas pažintinės kelionės dalyvių, istorijos žinovas Olegas, akcentavo labai svarbų dalyką, kuris kur kas išsamiau atskleidžia visą esmę. Lietuvos, kokią mes dabar žinome, tada nebuvo. Šios teritorijos buvo Carinės Rusijos dalis. Tačiau būtent 1905 m. įvyko sukilimas be sukilimo, kuris rėmėsi idėjiniu solidarumu, t. y., bendruomeniškumu, vieningumu, interesų bendrumu, bendra atsakomybe. 1905 m. lietuvių sukilimas ir jo metu pasireiškęs solidarumas likvidavo Rusijos valdžios administracijos Lietuvos provincijoje funkcionavimą. Šio tautinio sukilimo kultūriniai ir politiniai idealai, solidarumas buvo brangus lietuvių paveldas, kuris padėjo 1917–1918 m. atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *