Visi pokyčiai visada lydimi svarstymų, kalbų ir nuomonių. Rajone daugiau nei prieš metus pasikeitus ilgametei valdžiai, tų pokyčių yra. Patinka tai žmonėms, nepatinka – nuomonių tikrai yra įvairių. Ir gerai. Jei visi vienbalsiai pritartume, arba vienbalsiai nepritartume, reikėtų skambinti pavojaus varpais, nes būtų aišku, kad virtome nemąstančia, kažkokiai jėgai besąlygiškai paklūstančia avinų banda. O juk mes – ne tokie. Sena tiesa, kad tik diskusijose ir ginčuose gimsta tiesa. Štai ir vėl kviečiu neįprastai, ilgalaikei diskusijai, o išvadas paskelbti galėsime po 2–3 metų. 

Redakciją vėl užplūdo skambučiai, laiškai. Ir vėl nevienareikšmiai. Vieni – džiaugsmingi, kiti – kupini nepasitenkinimo ir kritikos. Šįkart taikikliu tapo miesto gėlynai. Kažkas džiaugėsi, kad pagaliau pakelta kartelė formuojant miesto įvaizdį žaliosiose zonose ir atsisakyta trumpalaikių, prastą skonį demonstruojančių, bet brangių sprendimų, o kažkas išreiškė liūdesį dėl nebežydinčios Ignalinos, nors jau sulaukta vasaros vidurio. 

Vaizdas, kurį šiandien matome gėlynuose – gal ir nėra labai džiuginantis prašalaičiui. Bet bent kiek išmanančiam gėlių auginimo ypatumus – savaime suprantamas. Bet, keliaukime į pradžių pradžią. 

Žiemai ritantis į pabaigą, rajono savivaldybė paskelbė konkursą miesto apželdinimo paslaugai. Net buvo išsiųsti kvietimai įmonėms dalyvauti konkurse, bet net ir po dviejų skelbimų neatsirado norinčių dalyvauti. Tada nutarta išbandyti sėkmę pasitelkiant apeliavimą į gimtąjį miestą. Na, gal kiek paaštrinta, bet labai panašiai buvo. Neatsiradus įmonių, norinčiųjų apželdinti mūsų miestą, nutarta kalbinti į konkursą eiti VšĮ „Menų terasa“ vadovę Ingą Šidlauskienę. Inga – jau Lietuvoje žinoma, vertinama daugelio ir pamėgta kraštovaizdžio dizainerė, teikianti paslaugas, norintiems savo namų kieme ar sodyboje sukurti harmoningą aplinką. Jos namuose organizuojamos ir garsiausių Lietuvos kraštovaizdžių dizainerių vasaros rezidencijos. Laimėjusi šį konkursą, moteris žinojo, kad tai bus pragariškai sunkus darbas, bet ryžosi dėl dviejų, tikrai ne kiekvienam suprantamų priežasčių – noras prisidėti prie savo gimtojo miesto puoselėjimo ir tikslo, kurti grožį visame kame, siekimas. Štai tokiu būdu į Ingos rankas pateko mūsų miesto kraštovaizdžio kūrimas ir formavimas. 

„Šiandien kažkiek galiu atsikvėpti, bet pradžios prisiminti net ir nesinori. Pirmiausia, manau, savivaldybė susivėlino su viešojo konkurso paskelbimu. Iškart neatsiradus norinčiųjų dalyvauti dėl nepatrauklių sąlygų ir darbų apimties, vėl nusitempė laikas, tad sutartį pasirašiau balandžio viduryje. Įsivaizduokite, kiek mažai laiko. Dar labai viskam trukdė nežinomybė dėl COVID-19, o darbus pavėlino šalti orai ir užsitęsusios šalnos. Be abejo, ir lėšos labai ribotos, tad projektuojant želdynus teko pavargti, ir nemažai. Pasirinkdami mane šioms paslaugoms savivaldybės atstovai žinojo mano nuostatas, stilių. Aš niekada neteikiau pirmenybės trumpalaikiams, iššaukiančiai rėkiantiems dalykams. Mano braižas – klasikinis-romantiškas. Suprojektavus visus želdynus projektą pristačiau profesionalų „teismui“ – garsiausiai Lietuvos kraštovaizdžio dizainerei, dirbusiai projektuose su kiečiausiu pasaulyje sodininku Pietu Oudolfu, Rasai Laurinavičienei, įvykdžiusiai daugybę projektų ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Beje, dabartinis jos darbas – naujai suformuotų erdvių prie LITEXPO parodų rūmų apželdinimas, panaudojant 30 tūkst. augalų. Kruopščiai išstudijavusi mano projektą, R. Laurinavičienė nepateikė jokių esminių pastabų, todėl ėmiausi darbų. 

Netikėtai susidūriau su kita problema – pasirodo, Lietuvoje stokojama daugiamečių gėlių augintojų. Po kelis ar keliolika daigelių gali įsigyti viename ar kitame medelyne, bet tik tiek. Pas mus gausu krūmelių, medelių, visžalių augalų augintojų, o būtent daugiamečių gėlių dideliais kiekiais įsigyti – problematiška. Ką daryti, jei man reikia 40 juodų ir 40 varinės spalvos vilkdalgių (kurie dabar jau pasodinti prie savivaldybės)? Pateikus pasiūlymą dėl didelių kiekių gėlių, pirmasis tiekėjas, atsiradęs netoli Vilniaus, pateikė neįkandamą kainą, kuri viršijo mano biudžetą 3000 Eur., todėl teko ieškoti toliau. Taip pasiekiau net Klaipėdą. Praleidau ne vieną bemiegę naktį, sukdama galvą, kaip išpildyti projektą ir surinkti visus reikalingus 5000 augalų. Niekada nedarau bet kaip. Visada viskas iki smulkmenų turi būti išbaigta. Didžioji dauguma gėlių atkeliavo iš įmonės Klaipėdoje. Tarkim, vario spalvos rožės, nebijančios amarų ir gerai žiemojančios bei gausiai, efektingai žydinčios, atkeliavo net iš Vokietijos. Dar kai kurios gėlės tebevažiuoja. Iš viso per 100 pavadinimų augalų. Žydinčios gėlės: rožės, azijinės lelijos, snapučiai, viendienės, vilkdalgiai, česnakai lynžiedžiai, kraujalakės, ežiuolės, rūgtys, mėlesai, alūnės, astilbės, gumbenės, šalavijai, katžolės, rasakilos, bobramuniai, blakėžudės, kraujažolės, paupinės usnys, ramunės, žiognagės, verbenos (vienmetės), zundos, astrancijos, melsvės, paparčiai. Žoliniai-varpiniai augalai: drėbūnai, lendrūnai, mėlitai, kalninės viksvos 

Medeliai ir krūmeliai: raugerškiai, lanksvos, sedulos, himalajiniai beržai, hortenzijos, medlieva, sakuros.

Mieste iš viso apsodinta 34 želdynai, net ir dvejos žydų kapinės miškeliuose. Kiekvieno želdyno augalai pagal formą ir spalvų gamą derinti prie konkrečios aplinkos. Tarkim, prie savivaldybės dominuos vario, juoda, plytinė, kelių atspalvių žalia ir pilkšva spalvos. Prie paminklo partizanams atminti Laisvės gatvėje pasodinta 12 himalajinių berželių, kurių kamienai bus ryškiai balti, o lapija dailios kūgio formos. Tarp jų, imituodami sunkių mūsų žmonių likimų vingius, išraityti gėlynai su salelėmis, simbolizuojančiomis gyvenimo stoteles. Kiekvienas želdyną turi savo istoriją ir prasmę. 

Gal, sakyčiau, įdomiausiai susiklostė želdynų Vasario 16-osios gatvėje likimas. Jie visai nebuvo suplanuoti, nes parkelyje žaliuos sakuros. Tačiau paskelbus rajono savivaldybės interneto svetainėje apie ieškomus savanorius miesto želdynų apsodinimui, ignalinietė Albina Bieliauskienė pirmoji nuskubėjo ir išravėjo ten buvusius senuosius gėlynus ir pasisiūlė juos nuolat prižiūrėti. Tikrai negalėjome to neįvertinti. Pasitarus su administracijos direktore Jūrate Balinskiene, priėmėme sprendimą šiek tiek pakoreguoti suplanuotus želdynus ir sutaupę gėlių apsodinome gerb. Albinos prižiūrimus gėlynus. Tad nuo šiol tie du gėlynai ne tik gavo antrą galimybę, bet iškart turi mentorę – nuolatinę puoselėtoją, globėją“, – pasakoja Inga.

Skamba puikiai, bet, kad ignaliniečiai pasigenda žiedų. Ir tai – kone pagrindinė nerimo priežastis. Įdomu, ką šiuo klausimu pakomentuos rajono meras Justas Rasikas? „Kaip jau minėjau, pasirinktas visai kitas stilius. Priežastys? Jų turime net keletą. Pirmiausia – yra noras sukurti Ignalinai išskirtinį veidą, savitą stilių. Apžiūrėję VšĮ „Menų terasa“ projektą skaitmeniniame variante, mes likome patenkinti. Esame tikri, kad po dvejų, o ypač trejų metų nebesinorės prisiminti, kad buvo kažkaip kitaip, tačiau efekto teks palaukti. Geri dalykai nenutinka akimirksniu, tam reikia kruopštaus darbo, laiko ir svarbiausia – kantrybės. Šiais metais Ignalina teturės vieną kitą žiedelį, tačiau kitąmet – jau išryškės vaizdas. Antras dalykas – lėšos. Nuolat perkamos vienmetės gėlės didžiuliais kiekiais sudaro milžiniškas sumas. Investicija į niekur. Todėl nuspręsta vienais metais padirbėti daugiau, kad paskui tereiktų tik prižiūrėti. Vėliau išdidėjusiais augalų krūmeliais galima dalintis su kitomis seniūnijomis. Beje, šiaip ilgalaikiam projektui išleista net šiek tiek mažiau, nei iki šiol perkamoms vienmetėms gėlėms. Kalbant apie techninius dalykus, daugiamečių gėlių laistymui antrais ir ateinančiais metais taip pat bus išeikvojama mažiau resursų. Šitas projektas turi išties nemažai pliusų, tik rezultato reiks šiek tiek palaukti. Panašiai susitvarkė ir Varėnos savivaldybė (žr. nuotraukose). Dabar atsiliepimai puikūs, nes rezultatai pranoko lūkesčius. 

Savivaldybės vardu nuoširdžiai padėkojau I. Šidlauskienei, visiems jos šeimos nariams bei būriui savanorių, prisidėjusių gražinant miestą. Jūs visi į Ignalinos žemę savo rankomis pasodinote po augalą, taip parodydami dėmesį ir meilę savo miestui. Ačiū Jums visiems. Jūsų rankų dėka Ignalina kasdien gražės“, – dėkojo meras Justas Rasikas. 

Nerašyta taisyklė: jei nori, kad žmogus ką nors vertintų, leisk jam tai padaryti savo rankomis. Tada nesinorės laužyti, gadinti, peikti ar piktintis, nes paties kūrinys – pats brangiausias. Augalai pasodinti, bet kad jie klestėtų, reikia jiems dėmesio ir meilės. Kaip ir augantiems namuose. Ignalinos miesto seniūnijos Aplinkos gerinimo specialistas Audrius Smagurauskas mielai į pagalbą priimtų ignaliniečius, norinčius tapti naujų želdynų mentoriais. Žmogus, sutikęs prižiūrėti želdyną, rūpinsis jo klestėjimu. Stebės augalus, jų būklę, juos apgenės, išravės ir informuos A. Smagurauską apie būtinybę laistyti, jei reiks pagalbos ravint – taip pat kreipsis į jį. Žmogus nebus paliktas vienas su augalais, I. Šidlauskienė taip pat konsultuos augalų priežiūros klausimais. Augalą, kaip ir žmogų ar gyvūną, reikia prisijaukinti. O tą gali padaryti vienas ir tas pats žmogus, tada šie gėlynai vešės ir džiugins kiekvieno akį ir širdį. Sugalvoję prisidėti prie savo miesto klestėjimo ir prižiūrėti miesto gėlyną, esantį jums patogioje vietoje, kreipkitės į A. Smagurauską Ignalinos miesto seniūnijoje.

Du želdynus Vasario 16-osios gatvėje prižiūri jau minėta A. Bieliauskienė, želdyną Laisvės gatvėje, prie paminklo partizanams atminti, prižiūri Lina ir Danutė. Dar globėjų laukia 31 miesto želdynas. 

Autorės ir L. Kovalevskienės nuotr.