Skip to content

168 valandos

Jonas BALTAKIS

Karštis, audros, kruša, škvalai jau tapo kasdienybe. Birželio tropinius karščius lydėjusios audros verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų, kaip per visus praėjusius metus. Viena paguoda, kad šios negandos kažkaip (tfu-tfu-tfu per kairį petį) iki šiol su nedidelėm išimtim aplenkė Ignaliną. Kai kitur liūtys nuplovė daržus, siaubė sodus, pas mus tik gražiai lijo. Dabar akys krypsta į prasidėjusią liepą. Pagal skelbiamas prognozes,  antrasis vasaros mėnuo turėtų būti karštesnis nei įprasta, tačiau per visą laikotarpį ir kritulių numatoma gerokai daugiau. Tad gamtos pykčio ir kaprizų dar patirsime…

Pats atostogų įkarštis, tad didelių naujienų didžiojoje politikoje nedaug. Šokis su kardais tebevyksta aplink Lukiškių aikštę Vilniuje. Lietuva buvo suskilusi, kai sprendė kokį paminklą reikėtų joje pastatyti. Tas klausimas taip ir liko atviras, o pretenduojantis ten stovėti Vytis sėkmingai iškeliavo į Kauną. Dabar tarsi druskos ant senos žaizdos sostinės meras liberalas R. Šimašius užbėrė, dalį aikštės užberdamas smėliu ir įrengdamas ten pliažą. Jis patinka daugumai jaunimo, nes jam istorinė atmintis – tarsi atgyvena. Daugumai Lietuvos žmonių (tą patvirtina ir įvairios apklausos) Lukiškių aikštė – buvusių kančių vieta (joje nužudyti 1863 m. sukilimo vadai, prieš aikštę visą sovietmetį stovėjo KGB rūmai, kuriuose taip pat buvo kankinami ir žudomi žmonės). Tad nuogiems pilvams ten išties ne vieta. Pati pliažo idėja mieste gal ir nebloga (tai Vakarų miestų mada), bet reikia tam rasti vietą, kuri nekiršintų žmonių. Kaip žinia, Lukiškių aikštėje sovietmečiu stovėjo Lenino stovyla. Siūlyčiau ją vėl grąžinti į pliažą, tik Leninas turėtų taip pat būti nuogas. Juokauju, žinoma. Šis R. Šimašiaus akibrokštas – be abejo, būsimų Seimo rinkimų kampanijos triukas. Seimas priimtu įstatymu bando jį pašalinti…

Anais minėtais laikais buvo populiari banalybė – „Leninas atėjo visiems laikams“. Atrodo, šis istorijos „sukramtytas ir nurytas“ mitas grįžo į dabartinę Rusiją. Tik su nedidele pataisa. Dabar ta klišė skamba taip – „Putinas atėjo visiems laikams“. Tai tapo aišku po surengto plebiscito dėl jo inicijuotos konstitucijos reformos. Liepos 1-ąją rusai jau ne tik paštu ar internetu, bet ir gyvai balsavo už tas reformas. Negalutiniais duomenimis, joms pritarė apie 70 proc. rusų, o tai reiškia, kad V. Putinas, pasibaigus jo kadencijai (valdo jau daugiau nei 20 metų) ir toliau galės, jei tik norės, likti Kremliuje iki gyvos galvos. O tokio noro, ko gero, nepristigs. Naujos konstitucijos ideologija – sovietinių propagandinių klišių ir banalybių kokteilis. Sovietmečiu buvo garbinama komunistinė triada „Leninas, partija, komsomolas“, dabar grįžtama prie carinės formulės „Ortodoksija, autokratija, tautybė“. Reformomis į konstituciją įrašytas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba, santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“. O ši tiesa, eskaluojama dabartinės Rusijos politikų tokia: Molotovo-Ribentropo paktas – Stalino diplomatijos pergalė, Baltijos šalių okupacijos 1940 m. nebuvo, jos pačios į SSRS įstojo, pokario partizanai ir kiti ano režimo priešininkai – nesumušti fašistai ir pan. Vis garsiau V. Žirinovskio ir kitų panašių tipų lūpomis net iš TV ekranų skamba raginimai ištaisyti „istorijos klaidas“ ir susigrąžinti Baltijos šalis ar gabalais išdalinti Ukrainą…

Pasibaigus karantinui, kaip iš Gausybės rago pasipylė ilgai karantino marinate mirkę kultūriniai renginiai. Tik Dūkšte tyliau, ten kultūros „patarėja“ iš Šiūlėnų ir rajono valdžia privirė tiek košės, kad rinkosi žmonės į didelį būrį (atėjo apie šimtą), kvietėsi rajono pirmąsias galvas ir aiškinosi situaciją. Tos sueigos teigiamas rezultatas – dar kartą nuvainikuota „patarėja“. Mat po to dūkštiečių susirinkimo ir prieš tai buvusių MI publikacijų valdžia neribotam laikui atšaukė skelbtą konkursą Ignalinos KSC direktoriaus pavaduotojo vietai užimti. Kaip žinia, ši vieta buvo galimai taikoma „patarėjai“ ir į neviltį varė kultūros darbuotojus. Išsamiai apie pirmadienį Dūkšte vykusią audringą sueigą – kituose MI numeriuose.

Įspūdingo ilgojo savaitgalio ir skardžių balsų, giedant „Tautišką giesmę“!

Redaktorius

Juditos Grigelytės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *