Skip to content

Kultūros „patarėja“ už savo elgesį dūkštiečių neatsiprašė

Dažnai yra sakoma, kad birželis Lietuvos istorijoje yra tragiškų, juodžiausių įvykių mėnuo. Gal ir nevykęs palyginimas, bet šiųmetis birželis Dūkštui tapo taip pat nemalonių ardomųjų įvykių mėnesiu. Už nieką atleistas ilgametis seniūnas, išdraskytas kultūros, kuria garsėjo ir didžiavosi miestas, lizdas, sukiršinti žmonės. Ir visa tai padarė ne kokie nors atėjūnai, o sava rinkta valdžia ir prie jos prisiplakę karjeristai. Kodėl taip atsitiko, dūkštiečiai ir klausė į susitikimą su gyventojais pasikvietę tą valdžią. Atvyko rajono meras Justas Rasikas, jo pavaduotojas Juozas Rokas, savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė ir visos tos erzelynės kaltininkė, mero „patarėja“ kultūros klausimais, metodininkė Marijona Lukaševičienė. Pasak žmonių, ji tądien buvo tas tarsi raudonas skuduras buliui, sukvietęs į susitikimą apie šimtą dūkštiečių.

Apie įvykius Dūkšte jau ne kartą rašėme. Miesto kultūros ramstis, ant kurios pečių ilgus metus ji ir laikėsi, Dangutė Urbonienė iš pradžių už iš piršto išlaužtą priežastį gavo „patarėjos“ suorganizuotą papeikimą, o Joninių rytą kitą „dovaną“ – siūlymą palikti darbą. Tuo pat metu spaudimas darytas ir seniūnui Vytautui Kazėnui, kuriam iki garbingos pensijos buvo likę vos devyni mėnesiai. Įstatymas buvo jo pusėje, jis galėjo pasilikti ir neišeiti, tačiau pasakęs, kad sveikata brangiau, atsistatydino. Taip socialdemokratų girnose toliau tebelaužomi žmonių likimai.

Grįžkime prie dūkštiečių sambūrio. Kultūros darbuotoja Jūratė Rudokienė atvykusiems ryžtingai pristatė pritvinkusią situaciją: „Dūkšto kultūriniame gyvenime noriai dalyvauja visi. Pakvieti ir ateina. Visada įsijungia ir kunigas, ir seniūnas. Dabar kultūra raunama su šaknimis. Ar žinote, kad šitas „permainas“ įvykdėte prieš miesto jubiliejų, kitąmet Dūkštui sukaks 160 metų. Jame nedalyvaus seniūnas, kuris dirbo tiek metų, žino visus čia gimusius, mirusius, sergančius. O faktas, kuris mane nužudė – su niekuo nesikalbant, tylus sprendimas atleisti tiek metų kultūrai atidavusią Dangutę. Ar negalima buvo su ja žmoniškai pakalbėti? Bandoma mus įtikinti, kad esą tas raštas, jos gautas Joninių rytą, yra tik informacinio pobūdžio. Tačiau pagal jame minimą Darbo kodekso 56 str., iniciatyva yra darbdavio, jis siūlo nutraukti darbo sutartį. Metodinių pasitarimų metu mums žadėjote, kad po reorganizacijos išliksime visi, o ką padarėte su Dangute?“ (ilgi salės plojimai).

Po šios įžangos susierzinęs meras pareiškė: „Jeigu mes pajausim, kad tai puolimas, nesiskaitymas su mumis, mes išeisim.“

Neišėjo. 

Atsistojo „patarėja“. „Mes nieko nevarom, nei Dangutės, nei kitų. O kodėl jūs mums neskambinat, nekalbat? Nėra bendravimo. Turbūt jums viskas aišku?“, – su teisinimosi ir puolimo gaidelėmis balse bandė su publika bendrauti M. Lukaševičienė. Kreipdamasi į D. Urbonienę, ji toliau teisinosi: „Jūs gavot ne papeikimą, o įspėjimą, kad neatlikot tam tikro darbo…“

Sureagavo salė. Viena dūkštietė (pavardės neminiu jos prašymu) sakė: „Perskaičiau spaudoje ir pakraupau: tas „tam tikras darbas“ – neiškišo vėliavos per langą, kai vyko kažkokia LRT akcija. Tai būtų tas pats, kaip man parodė šuns pavadėlį su trispalve. Nuo kada mes privalom, paliepus iš viršaus, kaišiot vėliavas per langus?“

Moteris, kreipdamasi į „patarėją“, tęsė toliau: „Aš noriu sužinoti, kaip tapti metodininke? Aš suprantu, kad mokytojas matematikas negali tapti lietuvių kalbos metodininku. Šioms pareigoms reikia ir pašaukimo, skirto nuo Dievo, ir išsilavinimo. Ar užtenka tam žemės ūkio mokyklos ir socialinių mokslų? Negi pakanka iš interneto nusikopijuoti tekstus, apsiginti juos ir tu jau metodininkas?“ Į tai Marijona atsakė: „Kadangi turiu socialinės komunikacijos išsilavinimą, tai turiu ir vadovo išmanymą.“ 

Oho, pasirodo, kaip madinga šiems laikams, tamsta Marijona yra ne bet kokia, o išmanioji „vadovė“!

Pasak J. Rudokienės, ji visada gerbianti Kultūros ir sporto direktorių Darginą Mikėną, tačiau staiga gauni tokius raštus! „Įsitikinusi, juos rašė ne jis. Esą mes neįvykdėm užduoties „iškišti vėliavas per langą“. Ar taip mes pažeidėme darbo drausmę? Mes rengiam didžiulius renginius, į kuriuos susirenka ir 500 žmonių, ar po jų metodininkė nors kartą atvažiavo ir paklausė, kaip mums pavyko, kokių tikslų siekėm, ar juos įgyvendinom? Ne, Marijona po jų mus taip nuslopina, kad rankos nekyla daugiau ką nors daryti. Kultūroje tokios piktžolės auga… Kas dabar gros ir dainuos, kai Dangutės nebus?..“

– Marijona dainuos, – balsas iš salės, publikos palydėtas juoku ir plojimais.

– Kodėl jūsų niekada nematėm nė viename renginyje? – kitas klausimas išmaniajai „vadovei“.

Ši bandė sakyti, kad Dūkšte yra buvusi, bet jos balsas paskendo žmonių „meluojat“. O man už nugaros salėje spragsėjo šmaikščios replikos: „Nebuvo, nes tuomet reikėjo karves melžti“, „Vilna buvo užmerkta, reikėjo veilokus velti…“

Šiame susitikime, kad gesinti kaistančią atmosferą kultūros tema, buvo vis krypstama ir prie kitų klausimų. Žmones domino, kada bus įrengtas paplūdimys ir vaikų aikštelė, kada tvarkys apleistus pastatus, kalbėta apie bendruomenės veiklą, pasigesta Dūkšte net laisvos ekonominės zonos. Užsiminta ir apie mokyklos likimą. Už tai, kad buvo aprašyti valdžios ketinimai (meras pripažino, kad šiuo klausimu Dūkšte buvo lankytasi ir kalbėta), žinoma, apkaltinti MI žurnalistai. Į tai žmonės sakė, kad tokius klausimus reikia spręsti ne tarp keturių galvų, o štai tokiuose visuomenės susitikimuose. Dėl seniūno meras, rinkdamas žodžius, kad neįpilt alyvos į ugnį, nes daugybė balsų salėje palaikė V. Kazėną, sakė, kad esą didelių pretenzijų jam neturi, nors nesusikalbėjimo esą būta, tačiau išsiskiria draugiškai, išmokant kelių mėnesių kompensaciją.

Susitikimas vyko daugiau nei dvi valandas. Šiame rašinyje išskyriau tik kultūros temą, nes ir šis sambūris sukviestas būtent dėl jos. Tad kokie svarbiausi šio susitikimo rezultatai?

Pirma, Dūkšto publika laukė bent kokio M. Lukaševičienės atsiprašymo už savo elgesį ir kiaulystes, bet jo, žinoma, nesulaukė. Tokie neatsiprašinėja.

Antra, tapo aišku, kad tuos raštus rašė ne KSC direktorius, o savavališkai išmanioji „vadovė“. Net meras prisipažino, kad jų nėra matęs. Už tokius akibrokštus „patarėją“ reikėtų izoliuoti nuo kultūros ir išsiųsti ten, ką ji geriausia moka – veltinius velti.

Trečia, svarbiausia, po šio susitikimo rajono savivaldybė atidėjo neribotam laikui skelbtą konkursą KSC direktoriaus pavaduotojo vietai užimti. Vieša paslaptis, kad ši vieta taikyta M. Lukaševičienei, kuri po reorganizacijos turėjo galimai tapti ir naujos kultūros įstaigos vadove. Valdžia pamatė, kokia žmonių reakcija į šią „patarėją“ ir „išmaniąją vadovę“, ir susilaikė. Ką gi, susilaikymas – dorybė.

xxx

Dabar situacija Dūkšte tokia. Kol kas D. Urbonienė dar dirba iki rugpjūčio 31 d., nes pareigas palikti jai pasiūlyta būtent nuo tos dienos. Ji nepasiliks, išeis. Seniūnas išėjo, jo pareigas Dūkšte vykdo Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis. Kada Dūkšte įvyks Šiūlėnų nusipelniusios artistės Marijonos Lukaševičienės solinis koncertas, dar nepranešama. 

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje