Vieną seniausių (trečia pagal senumą) šalies medinių bažnyčių – Palūšės šv. Juozapo bažnyčia. Šių metų rugpjūčio 9 dieną, kartu švenčiant ir šv. Lauryno atlaidus, ši bažnyčia minės 270-ies metų jubiliejų. Beveik tris šimtmečius gyvuojanti bažnyčia sukaupė didžiulius klodus informacijos, meninių vertybių ir išsaugojo begalinę trauką turinčią galią, atveriančią žmonių širdis meilei ir tikėjimui gyvenimu. Tad tikrai neatsitiktinai į ją plūsta tinkintieji iš šalies ir užsienio, o Ignalinos viešosios bibliotekos projekte „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ įtraukta į ypatingųjų sąrašą. Pasižvalgykime po Palūšės bažnyčią lydimi žinovų ir galbūt ją pamatysime kitomis akimis. 

Per 270 metų – 31 kunigas

Kelionę pradėjome su Ritas Ramanauskiene, Palūšės filialo vyresn. bibliotekininke ir Sigute Mudiniene, Aukštaitijos nacionalinio parko specialiste bensduromenės namų kiemelyje, apžiūrinėdami R. Ramanauskienės parodą „Jų pašaukimas ir prasmė – tarnauti Dievui ir žmonėms“. Parodoje eksponuota medžiaga liudijo apie šioje bažnyčioje per visus 270 metų tarnavusius kunigus. Jų čia buvo 31. Kiekvienas jų paliko vienokį ar kitokį indėlį tiek bažnyčios, kaip pastato, buvime, bažnyčios, kaip šventovės, klestėjime ir bažnyčios, kaip visos parapijos kaitoje, brendime. 

Bažnyčia buvo tarpinė stotelė ir mielas jaunystės dienų prisiminimas kunigui Julijonui Steponavičiui, vėliau tapusiam arkivyskupu, kunigui Vaclovui Aliuliui, Marijonų vienuolijos generaliniam vikarui Romoje kunigui Juozui Tunaičiui, vėliau tapusiam vyskupu. Bei daugeliui kitų kunigų, kurių būta visokių. Ir tikrai ne visų indėlis saldus ir smagus, būta ir tokių, kurie godumu ir žiaurumu engė parapiečius. Spalvų ir smagių paplevenimų įpūtė Sigutės Mudinienės skaitomas eiliuotas tekstas „Palūšės kintėjas Žvylauckas geradėjas“ apie Palūšėje kunigavusį Antaną Žvylauską iš Silvestro Gimžausko knygos „Lietuvos Bicziulis“.