Valstybinės ligonių kasos išanalizavo situaciją šalies ligoninėse, susidariusią po karantino. Žiūrėta, kiek birželį sveikatos priežiūros įstaigose suteikta paslaugų. Pripažinta, kad dalies įstaigų, ypač priklausančių savivaldybėms, rodikliai yra šokiruojantys ir rodantys milžinišką paslaugų prieinamumo atotrūkį atskiruose regionuose, o kartu ir tai, kad po karantino negrįžtant prie paslaugų pacientams visa apimtimi teikimo, yra rizikuojama žmonių sveikata bei gyvybe. Prie šoką keliančių ligoninių yra ir Ignalinos ligoninė. Joje atstatyta ir teikiama vos 17,2 proc. iki karantino buvusių paslaugų. Blogiau yra tik Kazlų Rūdoje ir Kalvarijoje. Su tokia paslaugų apimtimi ligoninė negali išsilaikyti ir jei situacija negerės, ligoninės mes neteksime. Tarp aplinkinių rajonų ligoninių, tragiška padėtis tik mūsiškėje. Štai Švenčionyse atstatyta 72,4 proc. paslaugų, Visagine – 76,5 proc., Zarasuose – 76,7 proc., Molėtuose – 54,3 proc. paslaugų. Nežiūrint į tai, panašu, kad rūmuose Laisvės aikštėje galvos niekas nesuka. Meras išėjo atostogų, savivaldybės gydytojo iki šiol nėra.
Šalies valdžia ragina visus – žmones, rajonų tarybų narius, žurnalistus – belstis į tų savivaldybių, kurios pirmauja paslaugų neteikimu, duris bei širdis, siekiant, kad pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai, kurie serga ir yra reikalingi pagalbos, jaustųsi saugūs ir gautų visas reikiamas paslaugas.
Į Lietuvos rajonų merus, ragindamas imtis lyderystės ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ligoninėse, kreipėsi ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga: „Realybė tokia – dalis regionų ligoninių, kurios priklauso savivaldybėms, iki šiol sugebėjo atnaujinti savo veiklą tik labai nedidele apimtimi. Jos suteikia 17, 20 ar 30 proc., ir vienetai – vos iki 70 proc. suplanuotos paslaugų apimties, nors karantinas Lietuvoje baigėsi jau prieš gerą mėnesį! Dažnas pacientas negali net prisiskambinti į gydymo įstaigą. Toks elgesys su pacientais, kuriems čia ir dabar reikia pagalbos, yra nežmoniškas. Tai rizika žmonių sveikata bei gyvybe, kuri jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinta.“
Visa tai tinka ir mūsų rajono socialdemokratinei valdžiai. Šiandien tenka apgailestauti, kad ji tik stebi susidariusią situaciją, nors visi įrankiai pakeisti ją yra jų rankose. Būtent jie, o ne Sveikatos apsaugos ministerija, yra tiesiogiai prieš žmones bei įstatymą atsakingi už savivaldybėms priklausančių gydymo įstaigų veiklą. Anksčiau ilgai kaltinę buvusią rajono valdžią, esą ta nieko nedaro, kad ligoninė išliktų, dabar patys galimai pasistengė, kad ligoninėje neliktų vadovų (buvusi direktorė išėjo iš darbo, kai su šia valdžia nerado bendros kalbos ir supratimo dėl įstaigos likimo). Poliklinikos direktorius, į kurio kabinetą visos durys, pradedant nuo lauko, yra užrakintos, blaškosi tarp dviejų įstaigų (laikinai eina ir ligoninės direktoriaus pareigas), bet tai prastas sprendimas.
Beje, sveikatos reforma, kurią sužlugdė opozicijos, taip pat ir socialdemokratų, priešinimasis, buvo siekta regionų ligonines padaryti dvigubo pavaldumo juridiniais asmenimis, pavaldžiais ne tik savivaldai, bet ir centrinei valdžiai. Tai būtų suteikę Sveikatos apsaugos ministerijai daugiau teisių ir tokie atvejai, kaip turime dabar, būtų tapę neįmanomais.
Šalies valdžia galimai mato ir tyčią. Jos nuomone, jei toks sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sabotavimas savivaldybėse turi politines priežastis ir yra piktybinis, kai bet kokia kaina siekiama įgelti centrinei valdžiai ir sukelti chaosą sveikatos sistemoje prieš pat rinkimus – tai nedovanotina. Padarysime viską, kad žmonių gyvybe rizikuojančius ir apgailėtinais būdais rinkimuose pergalės siekiančius politikierius (politikais tokių žmonių vadinti negalima) ištiktų pelnytas atpildas už jų pareigų neatlikimą.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!