Skip to content

Biblioteka „pavergė“ ir mažųjų skaitytojų širdeles

Lina ŽVORŪNĖ

Dalyvis Tadas SMAGURAUSKAS:

„Man patiko visos kelionės. Buvo labai smagu. Išmokau kurti knygeles, pažinau vilną, gaminau medinius žaislus. Įspūdžių – nesutelpa galvoje (juokiasi)! Jei šiandiena pasakytų, kad stovykla pratęsiama dar 10 dienų, aš būčiau pirmas joje. Kitais metais tikiuosi bus vėl!“

Dalyvis Saulė ŠIMONYTĖ:

„Man labai liūdna, kad baigėsi stovyklą. Noriu dar viską pakartoti iš naujo. Man patinka, kad aš galiu būti laiminga ir basa. Čia taip gera…, geriau nei namuose. Norėčiau, kad dar būtų čia draugų, su kuriais susipažinau nuo vaikystės, darželyje. Kitais metais ir vėl norėčiau.“

Gintautė ŠRIŪBĖNAITĖ:

„Stovykloje esu jau antrus metus. Praeitais metais patyriau čia nuostabių dalykų, susipažinau su daugeliu vaikų, išbandėm įvairiausių dalykų. Šiemet tikėjausi to paties ir gavau su  kaupu. Labiausiai norėčiau pakartoti vakar dieną, kai vyko etnožaidynės su visais draugais iš Visagino, Utenos, Molėtų, Zarasų ir Anykščių. Nereali diena… Nesvarbu iš kokio miesto esi, svarbu, kad šiandien esi draugas. Keleri metai vaikams – ryškus skirtumas, bet ne blogąja prasme. Mažesni vaikai dažnai būna labiau išdykę, bet jie iš mūsų mokosi gero elgesio, o mums dovanoja smagių ir net juokingų akimirkų. Jei galėčiau, suaugusiems iš šitos stovyklos pasiūlyčiau išgyventi nuoširdų draugiškumą… Čia nėra tų, kurie sukelia diskomfortą, o mokykloje tokių vaikų pasitaiko.“ 

Savanorė Kamilė GRAUŽLYTĖ (15 m.):

„Antrus metu savanoriauju bibliotekoje. Pirmieji savanoriavimo metai – „Amatai atgyja pasakose“. Bibliotekoje esu aktyvi, nors esu vidiškietė, bet lankau Ignalinos viešąją biblioteką. Dalyvauju įvairiose bibliotekos veiklose. Man labai patinka dirbti su vaikais, jaučiame abipusę trauką. Nesakau, kad siesiu savo ateitį su vaikas, bet kad veiklos su jais bus kažkoks laisvalaikis, tai manau, tikrai. 

Tokios stovyklos vaikams, manau, labai reikalingais, susipažinome su kitų miestų vaikais, įgijome daugiau patirties ir save, savo stipriąsias ir silpnąsias vietas pamatėme kitaip. Be to, bibliotekų veikla – tobuliausias būdas vaikus saugiai „išgelbėti nuo telefonų ir kompiuterių“. Kitas dalykas, stovykla vaikams padeda „prasilaužti“. Buvo vaikų, kurie pirmomis dienomis buvo užsidarę, atsiskyrę, susigūžę, o jau antroje stovyklos pusėje visi bendravo, atvirai reiškė emocijas, šypsojosi… Tai labai paliečia širdį, kai matai akivaizdų pokytį vaikų elgesyje. Mes kasdien susitikdami ir atsisveikindami visi apsikabiname ir jaučiu, kaip vaikai laukia to momento. Kai vaikai šypsosi, žaidžia ir džiugiai bendrauja – mums didžiausia dovana. 

Taip, buvo ir nelabai norinčių paklusti. Bet jie žinojo taisykles iš pat pradžių. Kas nenori drausmingai elgtis, prievartos nėra – kviečiame tėvus ir jie keliauja į namus. Po šios taisyklės priminimo iškart elgesys pasikeičia, nes nė vienas nenori išeiti į namus.“ 

Autorės ir L. Staliauskienės nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje