Perskaičiau viename portale širdį veriantį straipsnį apie tai, kaip kenčia kalinių žmonos ir sugyventinės (vadinamos „sužadėtinėmis“, gal todėl, kad sugyventinius mato retokai), kurios dabar dėl koronaviruso grėsmės neturi ilgalaikių pasimatymų. Susirinkusios prie Kalėjimų departamento, jos reikalavo pakeisti tokią tvarką, žadėjo skelbti bado streiką ir, žinoma, skųstis žmogaus teisių gynėjams.

Valdžia sakė suprantanti, kaip sunku nematyti savo vyrų. O juk kai kurie iš jų nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Neteko skaityti nė vieno straipsnio, kuriame būtų bent užsiminta, kad kalinių aukų artimieji daug ką atiduotų už trumputį pasimatymą su artimu žmogumi, kurie nužudė tie, kurie dabar valdžios skriaudžiami, kuriems dabar neleidžiama susitikti su žmonomis.

Beje, gal ir dėl to draudimo Lietuvos įkalinimo įstaigose kol kas nebuvo nė vieno susirgimo koronavirusu.

Užtat teko skaityti nemažai straipsnių apie tai, kad Lietuvoje kaliniams nesudaromos žmogiškos sąlygos, apie tai, kaip teismai už tai pamalonina kalinius nemenkomis sumomis. Anksčiau dar buvo rašoma, kad mirties bausmė yra nehumaniška. Dabar rašoma, kad kalėjimas iki gyvos galvos – nehumaniška, kad tokius reikia paleisti į laisvę anksčiau.Kažkaip netyčia pasirodė žinutė, kad iš atlikusių bausmę vėl nusikalsti linkę daugiau kaip pusė. Skandalinga – taigi galima padaryti išvadą, kad daugiau kaip pusė žudikų, panaikinus jiems „nehumanišką“ bausmę, vėl padarys tą patį nusikaltimą.

O kaip pas mus mėgstama girtis, kad Lietuva pirmauja. Jei ne Europos Sąjungoje pirmi esame, tai bent Latviją ir Estiją lenkiame!

Tiesa, kažkodėl giriamasi ne viskuo. Kai kurių Lietuvos „pirmavimo“ faktų reikia paieškoti. Štai duomenis, kiek Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka nužudymų, pavyko rasti tik angliškoje „Vikipedijoje“. 

Taigi, 2017-2018 metais (vėlesnių duomenų neradau) Lietuva visoje Europoje pagal šį rodiklį užėmė „garbingą“ trečią vietą – 4,57 nužudymų 100 tūkst. gyventojų (pirma – Rusija, 8,21, antra – Ukraina, 6,2). 

Užtat Europos Sąjungoje mes tvirtai pirmaujame, lenkdami brolius latvius (4,36 nužudymų 100 tūkst. gyventojų) ir rumunus (4,1). Kitos šalys nuo mūsų gerokai atsilieka, pas kaimynus lenkus 100 tūkst. gyventojų – 0,73 nužudymų…

Beje, Jungtinėse Valstijose, nuolat vadinamose labai nesaugia šalimi, kurioje nuolat aidi šūviai, 100 tūkst. gyventojų tenka 5,3 nužudymų. 

Taigi ir nuo Amerikos Lietuva nelabai atsilieka. Dar įsileisime atvykėlių, dar kokia nors Anglija (1,2 nužudymų 100 tūkstančių gyventojų) grąžins mums keletą ten pasižymėjusių emigrantų, ir mūsų pozicijos šioje srityje sustiprės.

Siūlyti grąžinti mirties bausmę Europoje gali išdrįsti tik sau pačiam kaip politikui mirties nuosprendį nusprendęs pasirašyti politikas. Jam Briuselyje niekas rankos nepaduotų. Kokiam nors Breivikui, nužudžiusiam 77 žmones ir nuteistam 21 metams kalėjimo, paduotų, o nehumaniškam politikui – ne.

Be komentarų: jei neklystu, vienintelė valstybė Europoje, taikanti mirties bausmę, yra Baltarusija (2,39 nužudymų 100 tūkst. gyventojų). 

Beje, prieš ketverius metus Norvegijos teismas nurodė Norvegijos valstybei išmokėti Breivikui 35 850 eurų už nežmonišką elgesį su juo. Mat Breivikas, nors ir gali naudotis trimis kameromis (vienoje gyvena, kitoje mokosi, trečioje atlieka fizinius pratimus), bet vis dėlto griežta izoliacija žeidžia jo orumą…

Štai taip reikia su žudikais elgtis. Pagarbiai. O pas mus, Lietuvoje, net moterų jie neturi. Taigi mūsų „sistema“ dar gali tobulėti.