Skip to content

Nuaidėjo Šv. Lauryno atlaidai ir Palūšės bažnyčios 270-tasis jubiliejus

Lina RAGINYTĖ

Dar vienas nepaprastas sekmadienis stebuklingoje Palūšės šv. Juozapo bažnytėlėje. Rugpjūčio 9-ąją švęsti tradiciniai šv. Lauryno atlaidai ir bažnyčios 270-ties metų jubiliejus. Šia gražia proga parapiečiams Ignalinos M. Petrausko muzikos mokykla dovanojo garsaus akordeonininkas Tado Motiečiaus koncertą. Šv. Mišias aukojo vyskupas Darius Trijonis, kunigas Dovydas Grigaliūnas bei kunigas Algis Vaickūnas.  

„Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia ir švenčiami šv. Lauryno atlaidai. Kodėl pasirinktas šis šventasis? Dangiškųjų globėjų suteikimas buvo paremtas labai žmogišku faktoriumi. Dauguma mūsų vyskupijų globėjai yra paskirti pagal to meto 1926-ųjų metų vyskupų vardus. Tais metais įsikūrus bažnytinei provincijai buvo įkurtos 5 vyskupijos, tad reikėjo pasirinkti jų globėjus. Buvo pasirinktas principas, jog pagal vyskupo vardą bus suteiktas dangiškojo globėjo vardas. Panevėžio vyskupijos globėjas – šv. Kazimieras, Telšių – šv. Justinas, Kaišiadorių – šv. Juozapas, Kauno – šv. Jonas Krikštytojas ir Vilkaviškio – šv. Antanas. Vilniaus arkivyskupija tuo metu priklausė Lenkijos bažnytinei provincijai. 

Iš tikrųjų nereikia taip toli žvelgti. Palūšės parapijos titulas – šv. Juozapas. Atrodo pagrindiniai atlaidai turėtų būti šv. Juozapo. Jie ir yra. Yra gauti būtent pagal šios bažnyčios ir parapijos fundatorių Juozapo Strockio Bazilevsio vardą, tačiau nepaisant to titulo tikinčiųjų tarpe labiau buvo prigijęs paprotys švęsti šv. Lauryno atlaidus. Kodėl? Vasara eina į pabaigą. Tai tarsi apvainikavimas to gražaus laiko, patogus metas, sukviečiantis daugiau tikinčiųjų maldai ir lyg apibendrinantis metus, atsisveikinantis su aktyviuoju periodu. Pats Viešpats mus taip gražiai globoja. 

Daugelis žinote, kuo garsus šv. Laurynas? Jis buvo vienas iš pirmųjų amžių kankinių, bet taip pat jis buvo tas, kuris labai mylėjo vargšus žmones. Diakonas, atsakingas už Romos krikščionių bendruomenes, labdarą, socialinius, caritatyvinius projektus, kaip sakytume mes dabar, o iš tikrųjų jis šelpdavo vargšus žmones. Jei jis būtų gyvenęs šiais laikais, jis būtų paskirtas Caritas internationalis vadovu. 

Valdant imperatoriui Valerijanui, 258 m. buvo nužudytas popiežius Sikstas su keliais kunigais ir diakonais. Kaip sako tradicija, šv. Laurynas supratęs, kad ir jam gresia pavojus, sukvietė savo globojamus vargšus ir jiems išdalino visas Romos tikinčiųjų bendruomenės lėšas, brangias relikvijas. Kai iškvietė Imperatorius šv. Lauryną, jis parodęs į vargšus pasakė, kad tai yra mūsų turtas. Imperatorius tai palaikęs įžeidimu įsakė jį žiauriai nužudyti. Imperatoriaus pareigūnai suėmė jį pririšo prie grotų ir pakabino virš ugnies. Tai buvo ilga ir kankinanti mirtis.  

Šv. Laurynas – artimo meilės kankinys, parodantis, kad artimo meilė nėra kažkokia ideologija, filosofinė idėja ra gero tono ženklas. Tai yra konkreti pagalba vargstančiam ar kenčiančiam. Mokydamiesi iš švento Lauryno istorijos atkreipkime dėmesį, kad labiausiai iš jo gyvenimo prisimenama pagalba ir meilė vargingiausiems. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *