Tokia dainelė kažkada buvo. Seniai jos negirdėjau. Tiesą sakant, kur ją išgirsi – buvęs Lietuvos radijas, gerai dar, žinias lietuviškai paskaito, o visokios muzikos tik angliškai, tarsi pasaulyje, toje pačioje Europoje, kitų kalbų nebūtų. O kitoms, „komercinėms“, radijo stotims tai „ne formatas“.

Bet gali nutikti taip, kad ir į tą mokyklėlę einančių vaikučių nebematysim. Antroji koronaviruso banga laukiama spalį. Tam sudarytos visos sąlygos: po užsienius važinėk, renginiai vyksta beveik kaip anksčiau, paplūdimiuose žmonės guli – kaip silkės statinėje, jeigu prisimenate, kaip jos sūryme gulėdavo. 

Mat žmonės pramogų išsiilgę, pervargę per karantiną, kai dirbti namuose reikėdavo. Todėl valdžia nuo rugsėjo renginiams visus apribojimus ketina atšaukti. Suprantama, renginiai – tai geriausios vietos užsikrėsti, jaunimas pašėlios, parveš virusiuką mamoms ir tėtėms. Kaip tik rinkimams, prieš kuriuos reikia parodyti, kad valdžia kovoja. Labai kovoja.

Vaikučiams kol kas dar neuždrausta į mokyklą eiti, rugsėjo 1-ją jie mokyklose laukiami. Kol kas, kaip tik pora savaičių liko. Jeigu bus blogai, sako valdžia, tada žiūrėsim. Vis tie rinkimai. Bet šiaip, sako valdžia, vyresnieji galėtų ir nuotoliniu būdu mokytis, o pradinukams pageidautina į mokyklą vaikščioti. Bet priežastis kokia: ne todėl, kad taip vaikams geriau mokytis, o todėl, kad jiems reikia „socializuotis“.

Per karantiną daug kas nuotoliniu būdu dirbo, kai kuriems darbdaviams tai patiko, nori ir toliau tokią tvarką išlaikyti: tas pats darbas padaromas, o darbdavio išlaidos mažesnės – ir, sakysim, elektrai (ir kompiuteriams, ir kavutei virti), ir tualetuose mažiau vandens nubėga…

Bet psichologai sukruto: irgi apie socializaciją prašneko. Išeitų, mūsiškiai psichologai išmokyti ir išauklėti kolchozo dvasia: visi išsirikiavę ir su daina į darbą, visi su daina iš jo. Kitaip, girdi, žmonės tarpusavyje negali bendrauti ir tada jiems yra blogai. Kas blogai, ir kodėl žmonės būtinai turi bendrauti su bendradarbiais? Tai žino tik psichologai.

Psichologai apskritai viską žino. Matematikos egzamino trečdalis abiturientų neišlaikė – girdžiu per radiją, kad reikia pasitelkti į pagalbą psichologus, ir tada egzaminų rezultatai bus geresni. 

Iš tikrųjų, juk anais blogais laikais, kai tokie dalykai, kad trečdalis abiturientų kokio nors brandos egzamino neišlaikytų, buvo negirdėti, jokių psichologų nebuvo, todėl vaikams reikėdavo mokytis, o dabar užteks įdarbinti mokyklose daugiau psichologų, „ir bulvės vėl žaliuos“.

Kadangi vyriausia mano anūkėlė keturias klases baigė, mokydamasi namuose (paskui valdžia tokį mokymąsi buvo uždraudusi – kaip čia vaikai į kolchozą nevaikščios), o praėjusius mokslo metus visi keturi anūkai baigė mokydamiesi nuotoliniu būdu, galiu pasakyti, kad didžiausios problemos čia būna ne vaikams, o tėvams. 

Kai mažiukai namuose, vienų jų nepaliksi. Net įstatymas neleidžia, nors kas čia į tą įstatymą žiūri, kai vaikus prižiūrėti reikia. Ir kai reikia rinktis, darbas ar vaikai, nereta mama renkasi vaikus. Ypač dabar, kai geroji valdžia tiems, kurie nedirba („ieško darbo“), du šimtukus pametėja. Žinoma, ne iš savo kišenės, valdžioje sėdintys apskritai iš savo kišenės neima, nebent tik įsideda, o kitų, kurie dirba, sąskaita.

Bet nesijaudinkime, juk svarbiausia – vaikučiais pasirūpinta. Psichologų, Verygos rūpesčiu, prikepta daug, Pinigų švietimui skiriama, na, tiek, kad psichologams turėtų užtekti. Mokytojai palauks, juk jie turi suprasti, o jeigu nesupras, psichologai turi jiems išaiškinti, kad psichologai svarbiau. Psichologai vaikučius ir paguos, ir matematikos juos išmokys, o egzamino neišlaikiusius – vėl paguos.

Kažkam labai reikia, kad koronavirusas vėl įsisiautėtų. O vaikučiai, ką gi, pasėdės jie namuose. Arba į mokyklą pavaikščios. Tėvai bet kokiu atveju pakentės, nes jų niekas ir neklaus. Ar mūsų kas nors dėl ko nors klausia? 

Nuolankūs visi, kaip tos žąselės. „Gir gir gir, gar gar gar…“