Rugpjūčio 10 d. atsakymas gautas iš Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus, esą problema bus pasidomėta. Man, kaip užaugusiai šiame krašte, yra liūdna, kad pirmą kartą pabandžius susisiekti su rajono savivaldybe, atsakymo nesulaukiau ir per tris savaites. Po mėnesio ši situacija pasikartojo… 

Rugpjūčio 22 d. rytas. Vanduo vėl apsemia namo pamatus, teka srovė kaip iš kokio šaltinio. Girdisi čiurlenimas. Tą pačią dieną, susisiekus su „Ignalinos vandeniu“, buvo pasiteisinta, kad savaitgaliais jie neturi nei budinčios tarnybos, nei technikos, kuri būtų skirta spręsti iškilusioms avarinėms situacijoms… 

Rugpjūčio 23 d. Atvykę darbuotojai paskubomis „sutvarkė“ ir išvyko. Tvarkytas tik tas vienas įtrūkimas, todėl vamzdžio problema liko. Darbuotojai pasiteisino, esą savivaldybė neturi lėšų ir negali visiškai sutvarkyti vandentiekio vamzdžio. Visko pasitaiko, bet čia buvo jau ne pirmas, o antras kartas šią vasarą toje pačioje vandentiekio linijoje… 

Sako, nėra pinigų. Prisiminkime gruodį. Turėjome gražią šv. Kalėdų eglę miesto centre. Jai lėšų užteko, o tokių situacijų sprendimui pinigų nerasta. Tad kada pagaliau savivaldybės biudžete tų lėšų atsiras?..

Dauguma Kazitiškio, manau, kaip ir kitų vietovių gyventojai, tyli, kenčia, gyvena įtampoje, nedrįsta pasisakyti. Vien mūsų kaime dėl vandentvarkos yra ir daugiau skundų…

Pabaigai klausimas, į kurį tikiuosi sulaukti atsakymo: kodėl „Ignalinos vanduo“ neturi budinčio meistro, kuris, ištikus avarinei situacijai, sureaguotų į iškilusią problemą, operatyviai atvyktų ir ją pašalintų? Negi tuo turi rūpintis patys gyventojai?

Autorės nuotr.

Nuo redakcijos

Įpusėjo antras mėnuo, o vamzdžio trūkis neišoperuotas, tik subintuotas. Tad tik ir norisi nusikeikti – visiškas vamzdec…