Dar gegužę rašėme (Šilumos tinklų direktorius atleistas… už gerus darbus?), kad to mėnesio 11 d. iš pareigų buvo atleistas Šilumos tinklų direktorius Mindaugas Lapėnas. Jį atleido Šilumos tinklų valdyba, kaip esą praradusį pasitikėjimą. Juridiškai pažeidimo nebuvo, ji tai galėjo padaryti. Toks įstatymas. Juolab, kad jos nariai – labai energetikoje „kompetentingi“ žmonės: gimnazijos buhalterė, savivaldybės teisininkė. Nepriklausomas narys – Alytaus šilumos tinklų direktorius, kuris balsuojant dėl M. Lapėno atleidimo susilaikė. Žinoma, tai buvo ne jų proto produktas, kaip balsuoti, liepta iš savivaldybės. M. Lapėnas dėl jo neteisėto atleidimo rajono savivaldybę padavė į teismą ir procesai dabar vyksta. 

Tuomet rašėme, kad M. Lapėno nesutarimai su valdžia kilo, kai ši „apsirgo“ saulės energetika ir ėmė brukti kelių milijonų vertės projektą, pagal kurį turėtų būti įrengta 1,8 megavatų saulės jėgainė ir 1 megavato šilumos siurblys. Tačiau tuomet jau buvo pradėtas naujų biokuru kūrenamų katilų pirkimo procesas, kuriam buvo pritarusi ir savivaldybės administracija. Tvarkyti proceso reikalus Energetikos ministerijoje padėjo ir Seimo narys Gintautas Kindurys, tačiau savivaldybės administracija katilų pirkimo procedūras liepė nutraukti, nors tai kainuotų tik 1,2 mln. eurų, o ne triskart daugiau. Po miesto renovacijos sumažėjus šilumos gamybos apimtims ir pasenus esamiems katilams, naujų išties reikia. Bet merą ir jo kompaniją apakino saulės energijos projektas. M. Lapėnas su UAB „Ekotermia“ specialistais paskaičiavo, kad tas projektas – būtų per didelė prabanga rajonui (minėtai įmonei už projektus sumokėta apie 3000 eurų, „Ekotermia“ parengė net aštuonis paskaičiavimų variantus, pigiausias buvo biokuro katilai, bet valdžia pasirinko brangiausią variantą). Įdėti į projektą milijonai neatsiperka, o šiluma, pagaminta saulės jėgainėje, būtų galimai apie 2,5 karto brangesnė, nei pagaminta biokuro katilinėje. Todėl M. Lapėnas atsisakė pritarti tokiam projektui. Pasak jo, tuomet visiškai „užmušė“ ir mero mesta frazė: „Kokį katilą statyti, pasakysiu aš“. Priminsiu, kad meras pagal išsilavinimą viso labo buhalteris, o ir jo aukštasis išsilavinimas lieka su dideliu klaustuku.

Kai kliūtis – M. Lapėnas – iš šviesaus saulės kelio buvo pašalintas, savivaldybės „profesionalai“ ėmėsi darbo. Surinko visus reikiamus dokumentus ir Energetikos ministerijai pateikė paraišką subsidijai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro panaudojimą“ (atsiprašau už tokią biurokratinę raizgalynę, bet dokumentas būtent taip vadinasi). Šio projekto vertė – 3,5 mln. eurų (su PVM – 4,235 mln. eurų), 2,1 mln. eurų reikėtų prisidėti mums patiems. Priminsiu, kad M. Lapėno ir Šilumos tinklų teiktas naujų biokuru kūrenamų katilų pirkimo procesas būtų kainavęs tik 1,2 mln.

Dabar atkreipkite dėmesį į paryškintą paraiškos eilutę. Subsidija saulės energijos projektui teikiama tik tiems, kurie iki šiol katilinėse kūrena iškastinį kurą (naftą, dujas). Ignalina jau nuo 2007 m. naudoja tik medžio skiedras ir tas teiktas saulės energijos projektas iš anksto buvo pasmerktas žlugti. Tą dar dirbdamas valdžiai sakė ir M. Lapėnas, bet kur tau – kas jo klausys. Kad mažiau kalbėtų verčiau atleido. Apgailėtina situacija – meras ir jo parankiniai iki šiol nežino, kad medžio skiedros – ne iškastinis kuras ir kad rajonas jo nenaudoja jau trylika metų. Beje, tuomet Ignalina buvo pirmoji Lietuvoje, šimtu procentų šildymui atsisakiusi naftos produktų.Taigi, suma sumarum – rajono valdžios (greičiau mero) šviesios svajonės sudužo, jos teiktas saulės energijos projektas atmestas. Teks grįžti prie biokuro katilų. Jei šio jau pradėto įgyvendinti projekto pavasarį nebūtų buvę atsisakyta, dabar katilinėje galimai jau burgztų nauji katilai.