Skip to content

Ar pažįstame luzitaninį arioną?

Pranas ZUBRICKAS

Sparčiai vykstant klimato kaitai, vis daugiau gyvų organizmų apsigyvena ne savo įprastose buveinėse.  Neturėdami sau konkurentų, dažnai plačiai išplinta ir pradeda eleminoti vietinės floros ir faunos rūšis. Tarp žinduolių, Lietuvoje kanadinė audinė nukonkuravo europinę, tarp sparnuočių nepageidautini tapo kormoranai, iš žuvų pasaulio labai pavojingi yra grundulai. Kai kurie vėžiagyviai, patekę į mūsų šalį, irgi tapo invaziniais gyvūnais. Tai rainuotieji ir žymėtieji vėžiai, gauruotoji šoniplauka. 

Visi išvardinti gyviai praktiškai kenkia visuomenei, tiksliau – aplinkai plačiąja prasme, bet ne individualiai, kaip sparčiai plintantis luzitaninis arionas. Net taip nekenčiamas Sosnovskio barštis normaliai besitvarkančiam savininkui savo žemėse nekelia didelių problemų, o minėtas šliužas, nepastebimai įsiveisęs į privačių sodybų valdas, gali pridaryti daug nuostolių.

Lietuvoje gyvena 7 šliužų (arionų) rūšys. Didysis arionas dėl retumo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Labiausiai kenksmingi yra rudasis ir invazinis luzitaninis arionas, kurie savo išore, spalva labai panašūs. Geriausia atskirti tas rūšis yra čiuopiklių spalva, kuri pas luzitaninį arioną yra juoda. Šie invaziniai pilvakojai moliuskai mūsų šalyje pirmą kartą pastebėti 2008 m. Kaune. Nuo to laiko praktiškai paplito po visus rajonus, aptikta daugiau nei 100 jų radimviečių. Kai pirmą kartą rašiau apie šiuos šliužus, kreipiausi į skaitytojus, gėrybių augintojus ar jų pastebėjote mūsų rajone, bet niekas neatsiliepė. Tikriausiai arba jų nepažįsta, arba tiesiog dar nesiaubia daržo kultūrų. Bet šiemet, kai anūkė mano sodyboje Ažušilėje rado luzitaninį arioną, jau nebekyla klausimų, ar jis yra paplitęs ir mūsų rajone. 

Kuo jis „prasikaltęs“ tas svetimžemis ateivis? Jis yra ėdrus ir vislus, per keletą kartų gali padėti iki 400 kiaušinėlių, kurie yra hermafroditai, po apvaisinimo jie tampa moteriškos lyties individais. Jų gali prisiveisti daugybė, iki keletą dešimčių kvadratiniame metre. Tokia šliužų armija, žinoma, gali pridaryti didelių nuostolių daržovių, uogų augintojams. Kad sklype atsirado neprašytų įsibrovėlių, galima pastebėti kultūrų lapuose pagal išgraužtas skyles. Tai naktiniai gyvūnai, kuriems reikalinga drėgmė, o lyjant jie ir dienos metu aktyvūs. Kitu metu slepiasi po įvairiomis priedangomis. Naikinami specialiais moliuskocidais, gaudyklėmis, rankiniu būdu. Luzitaninio ariono populiacija stipriai sumažėtų, jei grįžtų normalios žiemos su 20–30 laipsnių šalčiu. Šis arionas yra iš Pirėnų pusiasalio, kur žiemų, kaip tokių, mūsų supratimu nėra. Kai kas pataria geriamąja soda apipilti, paleisti antis (Indijos bėgikes), naikina šliužus ir rupūžės, ežiai. 

Reikėtų žinoti: tas sklypo savininkas, kuris tvarkingai laikosi biosanitarinių reikalavimų, o kaimynas nesitvarko su invaziniais gyvūnais ir augalais, pastarasis gali būti nubaustas nuo 30 iki 200 eurų bauda, o tyčia platinant invazines rūšis – iki 1500 eurų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *