Penktadienį pasirodė seniai reklamuotas laikraštis, jau trečias rajone. Ar tai rajono laikraštis, nerašoma. Tiesiog „Ignalinos diena“, kurį leidžia „Utenos diena“. MI bendradarbis Pranas Zubrickas daug rašo apie invazinius augalus, gyvūnus, pasirodo, yra ir invaziniai laikraščiai. Pasidarė ankšta Utenoje, bando užimti Ignaliną. Kiekvienas, bent kiek prakutęs verslininkas (nes laikraščių leidyba šiais laikais pirmiausia verslas) pasakys, kad dabar kurti naujus popierinius laikraščius – neperspektyvu, nepelninga, ypač mažame rajone, kur rinka jau užimta ir dažnai pasakoma, kad ir dviejų laikraščių perdaug. Nebent pinigų nėra kur dėti. Ypač svetimų. Tad kas lieka verslą atmetus? Žinoma – politika.

Remiantis gaunama informacija, galimai šliaužia toks scenarijus arba sąmokslo teorija. Kadangi Utenoje, Zarasuose ir Ignalinoje valdžioje sėdi raudonieji kaklaraiščiai (socdemai), jiems reikia savos spaudos, kuri juos girtų ir tapšnotų. Ypač Ignalinoje, kur „Mūsų Ignalina“ yra valdžiai opozicijoje ir jai karšia kailį už kiekvieną kreivą žingsnį, o socdemų ruporas „Nauja vaga“, kurios egzistenciją palaiko savivaldybė, su savo 400 egzempliorių tiražu valdžios vilčių nepateisina, yra per silpnas balsas. Tad reikia naujo, valdžiai palankaus laikraščio, kuris ne tik tas viltis pateisintų, bet ir išstumtų kitus laikraščius. Su „vaga“ viskas kaip ir aišku. Kaip man sakė naujo laikraščio redaktorius V. Ridikas, tą laikraštį jau pažadėta uždaryti. Sunkiau su MI. Tas pats V. Ridikas mane drąsino, kad aš nebijočiau: yra būdas, kaip esą perimti mūsų prenumeratorius. Pagal principą – buvo tavo, dabar mano. Tik klausimas – o kas jam juos, va taip, lengva ranka atiduos? Žmonės patys nuspręs, ką skaityti, ką prenumeruoti. 

Panašus scenarijus galimai puoselėjamas ir Zarasuose. Ten valdžia užuominomis taip pat kalba, kad jai reikia naujo laikraščio, senasis „Zarasų kraštas“ jos netenkina. Tad vieną dieną galimai ir ten atsiras „Zarasų diena“.

Naują laikraštį visada vertinu profesionaliai ir kaip eilinis skaitytojas. Pavarčiau „Ignalinos dieną“ ir nei kaip redaktoriui, nei kaip skaitytojui jokio įspūdžio jis nepadarė. Esą spalvotas. Tačiau spalvos nieko nereiškia, jei nėra turinio. O turinys nenaujas. Štai pirmo puslapio tema – geležinkelio istorija Ignalinos kontekste – MI jau aprašyta ne kartą. O garvežio perkėlimo iš vaikų stovyklos Gavio–Gavaičio pusiasalyje į parką šalia geležinkelio stoties idėja, be abejo, graži, bet, deja, vargu ar artimiausioje ateityje įgyvendinama. Lietuvos geležinkelių valdžia jau yra pareiškusi, kad vieno garvežio niekam nei atiduos, nei parduos. Tik kartu su visa stovyklaviete.

Kiti rašiniai – Rugsėjo 1-osios temomis (apie tai rašo visi) ar apie kultūros renginius, kažkodėl daugiausia kituose rajonuose. O sprendžiant iš redaktoriaus vedamojo, naujas laikraštis spausdins savivaldybės informaciją, su niekuo nesipyks (glostys ir tapšnos valdžią), kaip ir kiti, lankys ir aprašinės renginius. Kitaip sakant – ta pati „vaga“, tik kitoj saujoj.

Naujame laikraštyje vargu ar rasite kokios nors kritikos valdžiai, nerasite ir išliekamąją vertę turinčių istorinių publikacijų, nes nėra kam ten kapstytis archyvuose ir rašyti, vargu ar bus ten kitų įdomių straipsnių laisvalaikio skaitiniams. Apie visa tai ir daugiau toliau spausdins tik „Mūsų Ignalina“. Tad jums rinktis, ką skaityti. 

O naujiems pranašams sėkmės ir karštų glamonių su valdžia.